infa.lt

Iššifravę genetinį procesą, atsakingą už belytinį dauginimąsi, mokslininkai pirmą kartą sužadino „nekalto prasidėjimo” gimdymą vaisinėms muselėms, kurios įprastai dauginasi tik lytiniu būdu, praneša „Nature” leidinys.

Be to, gebėjimas nekaltai pastoti buvo perduotas kitai kartai. Šis atradimas gali padėti mokslininkams rasti naujų būdų, kaip apsaugoti pasėlius nuo vabzdžių kenkėjų, kurie dėl pesticidų naudojimo vis dažniau geba daugintis be partnerių.

Žinduolių palikuonys susilaukiami, kai patinų spermatozoidai apvaisina patelių kiaušinėlius. Tačiau daugelis vabzdžių ir driežų bei kitų gyvūnų rūšių yra išvystę „nekaltą” gimdymą, vadinamą partenogenezės procesu, kuriam vyriškos lyties atstovų genetinio indėlio nereikia.

Kembridžo universiteto tyrėjai šešerius metus dirbo su daugiau kaip 220 000 vaisinių muselių. Siekdama nustatyti genus, atsakingus už „nekaltą” vabzdžių pastojimą, komanda ištyrė dvi kitos vaisinių muselių rūšies – Drosophila mercatorum – atmainas.

Viena iš šių padermių geba daugintis tik lytiniu būdu, o kita – partenogenezės būdu. Tuomet mokslininkai palygino partenogenezę galinčių vykdyti musių kiaušinėlių genų aktyvumą su tik lytinį dauginimąsi galinčių vykdyti musių kiaušinėlių genų aktyvumu. Tai leido jiems nustatyti, kurie genai dalyvauja viename procese, bet nedalyvauja kitame.

Lygindami mokslininkai nustatė 44 genus, kurie gali būti susiję su partenogeneze. Tyrėjai pakeitė analogiškus genus vaisinėje muselėje Drosophila melanogaster, kuri paprastai nesidaugina lytiškai. Išbandydami skirtingus genų derinius, mokslininkai rado kombinaciją, kuri sukėlė partenogenezę maždaug 11% vaisinių muselių patelių.

Įdomu tai, kad visos iš genetiškai modifikuotų musių išsiritusios patelės taip pat išlaikė gebėjimą dėti kiaušinėlius iš „nekalto prasidėjimo”, nors taip elgėsi tik 1-2% iš jų, ir tai tik tada, kai nebuvo patinų.

Lytiškai daugintis galinčių gyvūnų belytinio prasidėjimo atvejai yra itin reti. Kartais jis pastebimas zoologijos soduose, jei gyvūnų patelės ilgą laiką paliekamos izoliuotos. Kai kurios rūšys priverstos išgyventi, joms taip pat gali susiformuoti belytinis dauginimosi būdas.

Kai kurie žemės ūkio kenkėjai naudoja partenogenezę, kad galėtų greitai daugintis, taip padidindami savo gebėjimą pakenkti pasėliams. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje viena drugelių rūšis dėl plačiai naudojamų pesticidų, trikdančių vyriškąjį dauginimąsi, pradėjo praktikuoti partenogenezę.

Dėl to jie tapo dideliais kenkėjais. Mokslininkai ketina ištirti, kokios kontrolės strategijos gali priversti kenkėjus pereiti prie partenogenezės. Tai padės kontroliuoti šiuos vabzdžius ir sumažinti jų daromą žalą žemės ūkiui.

infa.lt: galima neabejoti, kad šie tyrimai vienokiu ar kitokiu būdu kažkada palies ir žmonių dauginimosi klausimus. Iš kokios pusės? – Nesunku spėti, matant tai, kas jau vyksta ir skaitant vis naujus atskleidimus apie pasaulio galingųjų planus žmonijos populiacijos skaičiaus atžvilgiu.