infa.lt

Vyriausybė praneša apie naujas higienos normas, kuriomis įpareigojo karšto vandens tiekėjus užtikrinti, kad karšto vandens temperatūra vamzdžiuose būtų ne žemesnė nei 50 °C.

Ši priemonė paaiškinama tuo, kad esą šių metų pirmą pusmetį padaugėjo infekcinės ligos, legioneliozės atvejų, todėl siekiant apsaugoti gyventojus privalomai didinama karšto  vandens temperatūra. Kiek dėl to pakils jo kaina – nepranešama.

Pranešime taip pat nepranešama, koks buvo „įprastas” susirgimo legionelioze atvejų skaičius ir kiek procentų ar kokiu skaičiumi jis padidėjo šiais metais.

Tačiau LRT, š.m. gegužės 8 d. nenurodydama šaltinių skelbė, cituojame:

„Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje kasmet nustatoma nuo 1 iki 22 legioneliozės atvejų, vidutiniškai 18 atvejų per metus. Mirties atvejų taip pat pasitaiko: per pastaruosius 10 metų iš viso fiksuota 17 mirties nuo šios ligos atvejų” (1,7 atvejo per metus – infa.lt past.)
Citatos pabaiga

Legionelioze užsikrečiama įkvepiant, – nei geriant nei valgant bakterija grėsmės nekelia. Iš esmės – tai dušo ir vonios bei oro vėsinimo sistemų bakterija. Legionelioze susirgti gali įvairių amžiaus grupių žmonės, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės. Dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys, ypač vyrai. Nuo ligonio neužsikrečiama. Gydoma antibiotikais.

Pasidomėjus statistika, užsikrėtimo legionelioze skaičiai itin nedideli, wikipedija rašo, kad nuo 2006 iki 2013 metų Lietuvoje buvo užfiksuoti 22 šios ligos atvejai.

ECDC sveikatos informacija skelbia, kad 2021 metais Lietuva užfiksavo 4 atvejus, kai tuo tarpu 2020 – 12,  2019 – 17, 2018 – 21, 2017 – 14 atvejų. Pastebima mažėjimo tendencija. Šie duomenys paskelbti 2023 m. birželį (.PDF).

Daugiausiai atvejų fiksuojama:  Vokietijoje (1,8 atvejo 100 000 gyventojų), Prancūzijoje (3), Ispanijoje (3,6) ir Italijoje (4,6 ).

Lietuva šiame kontekste atrodo itin kukliai (2021 m) – 0,1 atvejo 100 000 gyventojų (2,8 atvejo per metus). Primename, kad ECDC skelbiami 2021 (ir ankstesnių) metų duomenys. 2022 m. duomenų dar nėra, todėl situacija nežinoma. Vidurkis nuo 2017 iki 2021 imtinai – 13,6 atvejo per metus arba 0,46 atvejo 100 000 gyventojų.

Šių skaičių fone vyriausybės puslapyje skelbiamos naujos taisyklės, dėl kurių VISIEMS gyventojams išauga karšto vandens kaina, nebeatrodo keistai.

Kainų augimas šios vyriausybės valdymo metu tampa kasdiene norma. Ypač prisimenant jos rūpestį gyventojų sveikata:

„Kai kalbame apie sveikatą, jokių kompromisų neturi būti.

Prašymai taupymo tikslais daugiabučiuose palaikyti žemesnę vandens temperatūrą gali kainuoti sveikatą, o kartais net ir gyvybę, nes liga, kurią sukelia legionelės, išties sunki.

Todėl mes griežtai nerekomenduojame taip taupyti, priešingai – pastebėjus, kad iš čiaupo bėga nepakankamai karštas vanduo, primygtinai raginame kreiptis į pastato prižiūrėtoją, kad vandens temperatūra sistemoje būtų pakelta“, – ragina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys.”

Taip pat jis rekomenduoja:

Nuleisti užsistovėjusį vandenį. Karštas vanduo tiekimo sistemose ne tik turi būti atitinkamos temperatūros, bet ir jose neužsistovėti.

Būtent stovinčiame netinkamos temperatūros vandenyje bakterijos ir linkusios daugintis, todėl po ilgesnės naudojimosi karštu vandeniu pertraukos, pavyzdžiui, grįžus iš 2 savaites ar ilgiau trukusių atostogų, pirmiausia būtina karštą vandenį iš kiekvieno namuose esančio čiaupo stipria srove nuleisti 5 minutes ir tik tuomet po juo praustis.

Kai buvo pakeltos vandens kainos – gyventojai ėmė taupyti vandenį ir tai atsiliepė vandens tiekėjų pajamoms. Didinti antrą kartą metuose vandens įkainių jau nėra kaip, ypač krentant energijos jo šildymui kainoms, todėl, greičiausiai, – buvo susirūpinta gyventojų sveikata.

O sveikata kainuoja, ypač kai ja rūpinasi ši vyriausybė.

Taip pažįstama, tiesa?