infa.lt

Seimas svarstys siūlymą taikyti atsiskaitymų už prekes grynaisiais pinigais apvalinimą, dėl kurio atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 euro ct monetomis, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą. Tai numatoma Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo papildyme.

„Šių monetų gamyba yra tarši. Kaldinimas, transportavimas, tvarkymo ištekliai, CO₂ didinimas, plastiko, į kurį pakuojamos monetos, kiekis, pačios monetos metamos arba kaupiasi aplinkoje.

Galiausiai monetų leidimas valstybei yra nuostolinga veikla. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad verslui sąnaudos dėl centų apskaitos per metus sudaro papildomai beveik 3 mln. eurų.

Apvalinimas leistų žmonėms, verslui ir biudžetui sutaupyti apie 3,7 mln. eurų per metus“, – pristatydamas projektą sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Siūloma, kad fiziniam asmeniui atsiskaitant grynaisiais pinigais eurais, galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma būtų apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio.

Šios nuostatos būtų taikomos ir ūkio subjekto grynaisiais pinigais eurais grąžinamoms fiziniam asmeniui (pirkėjui arba paslaugos gavėjui) už jo grąžinamą prekę (paslaugą) sumoms.

Apvalinimą siūloma taikyti, kai galutinė už vienu metu įsigyjamas prekes (paslaugas) apskaičiuota suma yra didesnė kaip 5 euro centai. Jis būtų atliekamas kasoje automatiškai suprogramuotais ir sertifikuotais kasos aparatais.

Siūloma apvalinimo taikymo pradžią derinti su išmaniųjų kasos aparatų diegimo terminais nuo 2025 m. gegužės 1 d., kai visi kasos aparatai bus pritaikyti naujiems išmaniesiems reikalavimams.

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo papildymui (projektas Nr. XIVP-2952) ir lydimajam teisės aktui po pateikimo pritarė 65, prieš balsavo 17, susilaikė 22 Seimo nariai.

Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat nuspręsta prašyti Vyriausybės išvados šiuo klausimu. Projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti rudens sesijoje.

infa.lt: Našta verslui auga. Verslas privalės išleisti daugybę pinigų ir naujiems išmaniesiems kasos aparatams, nepaisant to, kad senesni puikiai gali atlikti savo funkciją, t.y. suskaičiuoti, nuskaityti brūkšninius kodus ir apskaičiuoti grąžą.

Tai nebus vien įsigijimas – juos dar reikės naujai suderinti su visa sistema ir programine įranga – ir tai, prognozuojamai, kainuos daugiau nei patys aparatai.

Galima daryti prielaidą, kad tuos aparatus tieks iš anksto šiam procesui pasiruošusi ir artima valdantiesiems įmonė.

Ir visa tai krizės metu, siautėjant infliacijai, kai monetos gamybos savikaina nebeatitinka jos nominalios vertės, pasakojant pasakas apie jos taršą. Pinigų, net ir smulkių, niekas nemėto.

Iš kitos pusės, smulkių monetų naikinimas bus naudingas verslui, nes jis pats nustato savo prekių kainas. Ir galima prognozuoti, kad nebeliks tokių kainų, kaip 32 ct arba 37 ct. Jas pakeis 33 ct ir 38 ct, kad galiausiai skirtumas visada būtų pardavėjo naudai, tačiau kaina atrodytų vizualiai patrauklesnė.

Tikėtina, kad sulauksime meto, kai bus naikinamos ir 5 ct monetos, ir tada apvalinsime iki 10 ct.

Ar atsimenate, kaip buvome įtikinėjami, kad eurams nuvertėjimas negresia – juk čia gi euras! O dabar valdžia pati deda kryželį savo pažadams ir gražioms ekonomikos prognozėms.Panašu, kad artimiausiu metu „gerovės valstybės” nebus.