infa.lt

foto: magazin.spiegel.de nuotr.

Modernizavus Suomijos geležinkelius apie Tornio miestą Švedijos pasienyje, NATO bus lengviau gabenti pastiprinimus ir karinę įrangą iš už Atlanto į Kemijervi. Šis miestelis yra už valandos kelio nuo sienos su Rusija ir „už septynių valandų kelio nuo Rusijos branduolinio bastiono ir karinių bazių netoli Murmansko Kolos pusiasalyje”.

Apie tai pranešė „Reuters” agentūra kaip pavyzdį, kad Suomija ir Švedija, prisijungusios prie aljanso, duoda NATO naudos.

Agentūra, rengdama reportažą, apklausė apie dvi dešimtis diplomatų, kariškių ir saugumo ekspertų. Suomijoje modernizuojamas geležinkelio ruožas nuo Švedijos Haparandos miesto iki Suomijos Laurilo stoties. Norvegijos ir Švedijos geležinkelių tinklai bus sujungti su elektrifikuota Suomijos tinklo dalimi. Projektą tikimasi užbaigti 2024 m. Jo vertė – 37 mln. eurų.

Kaip pažymi „Reuters”, 96% krovinių į Suomiją pristatomi jūra. Rusijos ir NATO konflikto atveju gali kilti grėsmė karo pajėgų ir krovinių perkėlimui per Baltijos jūrą. Tikimasi, kad geležinkelio koridorius padės išspręsti šią problemą. Geležinkelio linijos elektrifikavimą projektavusios bendrovės „Sweco” atstovas Tuomo Lambergas (Tuomo Lamberg) mano, kad Rusija galėtų „gana lengvai užkardyti krovinių gabenimą jūra”.

Į atsargą išėjęs JAV generolas majoras Gordonas Davisas jaunesnysis pažymėjo, kad Suomija ne tik atveria savo teritoriją NATO, bet ir perka reikalingą įrangą, pavyzdžiui, naikintuvus.

Taip, pasak eksperto, Helsinkis sustiprins savo gynybą ir, „atvirai kalbant, konflikto atveju sukels pavojų Rusijai”. Švedijos indėlis į NATO gynybą apimtų naujos kartos povandeninius laivus Baltijos jūroje, kurie turėtų pasirodyti 2028 m.

Ekspertų nuomone, Suomijos ir Švedijos įstojimas taip pat turės teigiamą poveikį NATO Arkties regione. Suomijos tarptautinių reikalų instituto vertinimais, Vakarų ginkluotosios pajėgos Arkties regione nuo Rusijos atsilieka maždaug dešimčia metų.

Suomija oficialiai įstojo į NATO balandžio mėnesį, praėjus beveik metams po paraiškos pateikimo. Švedija taip pat pateikė panašią paraišką, tačiau jos narystės procesą apsunkina Turkijos pozicija.

Suomijai įstojus į NATO, jos siena su Rusija padvigubėjo nuo 1233 km iki 2572 km. Daugiau kaip 90% Baltijos jūros pakrantės kontroliuos NATO šalys.