infa.lt

© dw.com

Vakarų politikai įsitikinę pergale kare Ukrainoje. Pavyzdžiui, Olafas Scholzas sankcijas Rusijai apibūdino kaip „labai veiksmingas”. Vis dėlto didžiausia pasaulio žaliavų galia visų pirma: pilna gyvybės, rašo vokiečių „Focus” leidinio autorius Gaboras Stengartas.

Jei karai būtų laimimi žodžiais, Nato valstybės jau tris kartus būtų nušlavusios savo priešininką Vladimirą Putiną.

Joe Bidenas, prie Varšuvos miesto rūmų paskelbęs tikslą, kad V. Putinas niekada neturėtų švęsti pergalės Ukrainoje, 2022 m. balandį pagrasino Kremliaus valdovui, kad privers jį atsiklaupti ekonomiškai: „Mes padidinsime ekonomines išlaidas ir skausmą V. Putinui bei izoliuosime Rusijos ekonomiką.”

Ursula von der Leyen taip pat buvo įsitikinusi pergale: „Priversime Kremlių sumokėti už eskalaciją.”

Olafas Scholzas tuo metu jau nuėjo toliau. Jis jau 2022 m. balandį  žinojo, kad Vakarų sankcijos Rusijai buvo „labai veiksmingos”.

Tačiau Rusijos vadovas yra kariniu požiūriu kietas, politiškai pagarsėjęs nesutaikomumu, o ekonomiškai anaiptol ne toks pažeidžiamas, kaip manė Vakarai.

„Atsiskyrimas nuo dolerio. Arba pinigų ateitis”

Priešingai: didžiausia pasaulio žaliavų galia yra gyva ir veikianti. Ji prarado Vakarus ir įgijo daug naujų klientų. Atsiskyrimas, apie kurį šiuo metu kalba amerikiečiai, kalbėdami apie Kiniją, buvo organizuotas Rusijai sunkią valandą.

Todėl tradicinis ekonomikos forumas Sankt Peterburge, kuris užvakar prasidėjo 26-ąjį kartą ir tęsėsi iki šeštadienio, tampa Rusijos atsparumo demonstracija.

„Atsiskyrimas nuo dolerio. Arba pinigų ateitis” – taip vadinosi viena iš Sankt Peterburge vykusių diskusijų. Būtent dėl to atvyko daug valstybių. Jos nori sužinoti, kaip nutraukti dolerio dominavimą ir kaip išgyventi atsijungus nuo Vakarų mokėjimo sistemos „Swift”.

Rusija: 2023 m. gegužės infliacija buvo pavydėtinai maža – 2,5%.

Po invazijos į Ukrainą Rusija tapo – ir tai skaudžiausias suvokimas – ne tarptautinės bendruomenės atstumtuoju, o naujuoju antivakarietišku pavyzdžiu. Per ekonominio karo streso testą V. Putinas nori parodyti sau ir kitiems, kaip ištrūkti iš amerikiečių įtakos sferos nežūstant pačiam.

Jo pasiekimai praėjus vos 16 mėnesių po invazijos ir priėmus prieš jį dešimt sankcijų paketų yra įspūdingi. Vakarų pusėje yra moralė, bet ne ekonominiai faktai:

1. buvo išsaugotas pinigų stabilumas. Maskvoje daktaro laipsnį įgijusi ekonomistė Elvira Nabiullina yra svarbiausia V. Putino kovotoja kovoje su valiutos nuosmukiu: centrinio banko vadovė Rusijos pinigų sistemą prie naujos situacijos pradėjo derinti praėjus vos kelioms dienoms nuo karinės invazijos į Ukrainą pradžios.

Užsienio pervedimai buvo apriboti, išmokos užsienio valiuta uždraustos, o įplaukos užsienio valiuta priverstinai keičiamos į rublius. „Elviros Nabiullinos vadovaujamos kapitalo rinkos kontrolė užkirto kelią sparčiam užsienio valiutos nutekėjimui”, – patvirtina Berlyno laisvojo universiteto Rytų Europos ir Rusijos profesorius Aleksandras Libmanas. Ji taip pat užkirto kelią vartotojų taupomųjų indėlių masiniam atsiėmimui iš bankų.

Infliacija 2023 m. gegužę siekė pavydėtinus 2,5%. Taip pat pavyko vėl stabilizuoti rublio užsienio vertę. Vienu metu už vieną eurą reikėjo mokėti 144 rublius, tačiau per tą laiką Rusijos valiuta nusistovėjo ties maždaug 90 rublių už eurą lygiu – valiutos krizė, pasak Libmano, „neįvyko”.

Vyriausybė Maskvoje paskatino eksporto ir importo verslą

2 Rusijos kaimynės įsitraukia kaip prekybos partnerės. Ten, kur Vakarų korporacijos ir vidutinio dydžio įmonės paliko Putino imperiją, jų vietą užėmė kitų šalių įmonės. Vyriausybė Maskvoje paskatino importo ir eksporto verslą, sumažindama importo tarifus iki nulio procentų.

Nuo tada suklestėjo prekyba su Turkija, Kazachstanu, Armėnija, Kinija ir Indija. Kai kurios šalys laikosi Vakarų sankcijų, tačiau randa kūrybingų būdų plėtoti verslą kuriam netaikomos sankcijos.

Tarp jų – sparčiai augančios pajamos iš lygiagretaus importo verslo. Daugelį metų prekybininkams Rusijoje buvo draudžiama importuoti vakarietiškas prekes, jei tai draudė prekės ženklo savininkas, arba jis patys organizuodavo importą. Vienas iš pavyzdžių: Pavyzdžiui, „Henkel” plovikliu Rusijoje buvo galima prekiauti tik gavus Diuseldorfe įsikūrusios bendrovės leidimą. Teisėtų konkurentų nebuvo.

Maskva panaikino lygiagretaus importo draudimą iškart prasidėjus karui. Taip buvo sustabdytos išimtinės gamintojų teisės. Dabar vakarietiškos prekės kerta sieną nedalyvaujant originaliems gamintojams – pavyzdžiui, iš Kazachstano ar Kirgizijos. O Vakarų gamintojai dabar parduoda tarpininkams, todėl tiekimo į Rusiją grandinė pailgėja, bet nenutrūksta.

Rusijos rezervai yra stabilūs

3. Kinijos technologijos keičia Vakarų technologijas. ES uždraudė į Rusiją parduoti prabangius automobilius, kurių mažmeninė vertė 50 000 eurų ar daugiau. Taip pat savanoriškai atsisakė Rusijos rinkos Vakarų stambieji automobilių gamintojai. Nuo to laiko kiniškų markių automobilių registracija auga – ypač didelės apimties rinkoje.

Rusijos vartotojai randa pakaitalų, neverčiami taikstytis su pernelyg dideliu kokybės nuosmukiu. Dėl to Kinijos automobilių markės Geely, Great Wall ar Changan dabar lengvai skverbiasi į automobilių gamintojų Kia (Korėja), Mazda (Japonija) ir Volkswagen buvusią teritoriją.

4 Rusijos rezervai yra stabilūs. Nėra taip, kad Rusija nejaustų Vakarų sankcijų. Pajamos iš Rusijos dujų ir naftos verslo su Vakarais smarkiai sumažėjo.

Maždaug nuo 2022 m. vidurio į Vokietiją netiekiamos rusiškos gamtinės dujos, o nuo 2023 m. sausio ir žaliavinė nafta. Tai reiškia, kad mažėja ir pajamos iš eksporto muitų. Nepaisant to, Rusija randa mokių pirkėjų ir kitur pasaulyje, tačiau kartais mažesnėmis kainomis.

Rezultatas: šalies finansų ministerijos duomenimis, sausio-balandžio mėnesiais pajamos iš naftos ir dujų mokesčių, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 22% iki 7 782 mlrd. rublių (8,5 mlrd. eurų). Tai smogė Rusijai, tačiau ne mirtinai Nes Maskva gali remtis stabiliais rezervais auksu ir JAV doleriais.

„Pekinas mato Rusiją kaip savo bandymų laboratoriją”

Rusijos ekonomikai naudingas vakariečių pasitraukimas. Iš šalies pasitraukė daugybė įmonių iš Europos ir JAV – dažniausiai su dideliais nuostoliais, nes turėjo parduoti savo verslo aktyvus.

Priežastis: Rusijos valstybė verčia Vakarų bendroves, parduodančias savo antrines įmones Rusijoje, nuleisti kainas 50%.

Be to, taikomas dešimties procentų mokestis nuo likutinės vertės. Bet kuriuo atveju Vakarų bendrovėms leidžiama parduoti savo turtą tik tuo atveju, jei tam žalią šviesą duoda vyriausybinė komisija. Galutinį žodį dėl bankų ir energetikos sektoriaus turi V. Putinas.

Išvada: Kinija labai atidžiai stebi šį stebėtinai teigiamą Putino ekonomikos pokytį. Nes tai, kas nutiko Rusijai po invazijos į Ukrainą, gali nutikti ir Kinijai po Taivano okupacijos. Prof. Libmanas: „Pekinas mato Rusiją kaip savo bandymų laboratoriją”.

Straipsnio autorius Gaboras Steingartas yra vienas žinomiausių Vokietijos žurnalistų, knygų autorių ir žiniasklaidos vadovų. 2001-2007 m. jis vadovavo žurnalo „Der Spiegel” sostinės biurui Berlyne, vėliau iki 2010 m. – jo biurui Vašingtone. Nuo 2010 m. iki 2018 m. jis buvo iš pradžių „Handelsblatt” vyriausiasis redaktorius, vėliau jo leidėjas.