infa.lt

Vakarų sąjungininkai ruošiasi susidūrimui su Rusija

NATO daugianacionalinės pajėgos vykdo didžiausias pagal dalyvaujančių šalių skaičių pratybas „Air Defender 23”, kuriose dalyvauja Vakarų sąjungininkų oro pajėgos Europoje, praneša „Kommersant” leidinys.

Vokietijos vadovaujamuose manevruose dalyvauja apie 250 orlaivių ir 10 000 karių iš 25 NATO šalių ir jų partnerių. Nors oficiali pratybų versija yra gynybinio pobūdžio, aljansas pratybas „Air Defender 23” vadina NATO pasirengimo tiesioginiam susidūrimui su Rusija Europos karo veiksmų teatre išbandymu vis labiau nenuspėjamoje tolesnėje Ukrainos konflikto eigoje.

Birželio 12 d. prasidėjusios NATO 10 dienų trukmės pratybos „Air Defender 23” daugiausia vyks Vokietijoje, kaimyninėje Čekijoje ir Nyderlanduose, taip pat su Rusija besiribojančiose Baltijos šalyse.

Lietuva buvo viena pirmųjų šalių, pirmadienį prisijungusių prie „Air Defender 23” – Šiaulių aviacijos bazėje nusileido 12 naikintuvų ir du NATO aprūpinimo lėktuvai. Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis sakė, kad, atsižvelgiant į tai, jog anksčiau Šiaulių bazėje jau buvo aštuoni NATO naikintuvai, tai yra didžiausias vienu metu čia dislokuotų aljanso lėktuvų skaičius.

„Veiksmai prasideda iš didžiųjų oro bazių, tačiau kariaujant būtina turėti ir priešakines bazes. Šiandien Šiauliuose yra puikus pavyzdys – matome, kaip galima labai greitai ir sėkmingai perkelti lėktuvus iš didžiųjų bazių į priešakines bazes, kurios yra arčiau grėsmės centro”, – sakė Antanas Matutis, kurį cituoja „Kommersant”.

Ypatingas dar 2018 m. planuotų manevrų bruožas, t. y. dar prieš prasidedant karinei invazijai Ukrainoje, bus Vakarų sąjungininkų galios demonstravimas ir galimo susidūrimo su Rusija, karinių veiksmų eskalacijos Ukrainoje fone, scenarijų praktikavimas.

Tarp pratybose dalyvaujančių orlaivių yra JAV penktos kartos daugiafunkciniai naikintuvai F-35. Tikimasi, kad aljansas visų pirma praktikuos scenarijus, kaip atremti galimo priešininko atakas sparnuotosiomis raketomis ir dronais.

Šiuose scenarijuose bus atsižvelgiama į NATO abipusių garantijų chartijos 5 straipsnį, pagal kurį išpuolis prieš vieną Aljanso narį Europoje arba Šiaurės Amerikoje laikomas išpuoliu prieš visą Aljansą. Šios pratybos yra didžiausios per visą NATO istoriją pagal dalyvaujančių šalių skaičių (jose dalyvauja net Japonija).

Dar viena prasidedančių pratybų ypatybė – Vokietijos, kuri po dešimtmečius trukusio pacifizmo tampa viena iš labiausiai pasirengusių karui Aljanso narių ir jau pretenduoja į karinę lyderystę Europoje, vaidmuo.

Pavyzdžiui, Vokietijos karinės oro pajėgos planuoja pratybų metu naudoti visus turimus nacionalinius karinius aerodromus ir taip veikti kaip „strateginis kolektyvinės gynybos centras”. Šeši tūkstančiai karių, t. y. daugiau nei pusė visų manevrų dalyvių, priklauso Bundesverui. Antroje vietoje yra JAV, kurios manevruose dislokuoja 2 000 karių ir apie 100 lėktuvų.

Dėl pratybų „Air Defender 23”, per kurias NATO aviacija atliks apie 2 000 kovinių skrydžių, masto Aljanso vadovybė įspėjo: toks intensyvus judėjimas danguje virš Šiaurės ir Baltijos jūrų gali sukelti problemų civiliniams orlaiviams.

Tačiau Vokietijos karinių oro pajėgų vadas Ingo Gerharzas patikino, jog karinė vadovybė dės visas pastangas, kad būtų išvengta oro linijų skrydžių atšaukimo ir kad skrydžiai vėluotų kuo mažiau.

„Jei norime pademonstruoti, kad esame pasirengę ginti savo šalį ir aljansą, turėsime su tuo susitaikyti. Saugumo užtikrinimas turi savo kainą”, – priminė Ingo Gerharzas. Bendrovė „Lufthansa” pranešė, kad ruošiasi iš dalies uždaryti savo oro erdvę civiliniams skrydžiams į šalies šiaurę, rytus ir pietus.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus spaudos konferencijoje Berlyne, generolas leitenantas Gerharzas paragino laikytis pozicijos, kad „Air Defender 23” manevrai visiškai atitinka jų pavadinimą ir nėra nukreipti prieš kurią nors šalį ar šalis.

„Esame gynybinis aljansas. Taigi šios pratybos yra gynybinio pobūdžio. Mes nevykdome puolamųjų skrydžių scenarijų”, – sakė aukštas Vokietijos kariuomenės pareigūnas.

„Parodome, kad NATO teritorija yra raudona linija ir esame pasirengę ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Tačiau tuo pačiu nevykdysime jokių skrydžių Kaliningrado link”, – pabrėžė Ingo Gerharzas.

Savo ruožtu, kaip sakė JAV ambasadorė Vokietijoje Amy Gutmann, nors pratybos „Air Defender 23” yra grynai gynybinio pobūdžio, jomis taip pat siekiama pasiųsti aiškų signalą toms šalims, įskaitant Rusiją, kuriose Aljanso narės įžvelgia grėsmę savo saugumui.

„Labai nustebčiau, jei kuris nors pasaulio lyderis, įskaitant V. Putiną, neatkreiptų dėmesio į šį aljanso dvasios ir jėgos demonstravimą. Veikdami sinchroniškai, mes padauginame savo jėgą”, – sakė ambasadorė Guttmann.

Tokiu būdu ji patvirtino, kad rengiantis liepos 11-12 d. Vilniuje įvyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, Rusijos atgrasymas išlieka prioritetiniu aljanso karinio ir politinio planavimo tikslu.

„Tai susiję su koordinavimu ne tik NATO viduje, bet ir su kitais mūsų sąjungininkais ir partneriais už NATO ribų”, – pridūrė JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos direktorius generolas leitenantas Michaelas Lo, išreikšdamas nuomonę, kad tradicinių NATO įsipareigojimų vykdymas randasi „persilaužimo taške”.

„Daug kas pasikeitė strateginėje aplinkoje visame pasaulyje, ypač čia, Europoje. Dėl šios priežasties „Air Defender 23″ yra skirtas papildyti nuolatinį JAV buvimą Europoje, taip pat vykdyti didesnio masto mokymus nei įprastai žemyne”, – pridūrė JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos direktorius.