infa.lt

foto: © infa.lt

Kaip žinia, Ingrida Šimonytė jau pareiškė, kad po liepos mėnesį vyksiančio NATO susitikimo Vilniuje, ji arba atsistatydins, arba įvyks pirmalaikiai rinkimai, bet ši vyriausybė nedirbs.

Atrodytų viskas, dedame tašką ir kraunamės lagaminus.

Bet ne čia buvo.

Vyriausybė skubėdama, be diskusijų ir platesnių aptarimų stumia Seimui patvirtinti reformą po reformos, su kuriomis vargti teks jau ateinančiai vyriausybei, nesusipažinusiai su naujais įstatymų projektais ir situacija, kurią jie sukurs įsigalioję. Beje, situacijos neprognozuoja niekas, nes tyrimai jokie atliekami nebuvo.

Pirmoji reforma, – tai Konstitucinio teismo paskelbta kaip prieštaraujanti Konstitucijai – Švietimo reforma.  Dabar ji paskubomis techniškai tvarkoma, bet geresne nuo to netaps, nes laiko įsigilinti į KT išaiškinimą – tiesiog nėra. Nėra net Švietimo ministrės.

Ewelina Dobrowolska, nors ir paskirta laikinai eiti švietimo ministrės pareigas, akivaizdu, kad situacijoje švietimo srityje nesiorientuoja nuo žodžio „visai”. Nes tik, tik priėmė pareigas, o iki tol su švietimu turėjo tik tiek bendro, kiek mokėsi mokykloje. Bet mokytis ir mokyti – skirtingos sąvokos.

Antra reforma – „Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo reforma” – ji labiau susijusi su įmonių koncentracija, sutelkiant jas vieno pavaldumo įstaigoje „INVEGA, kurioje būtų sutelkti finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

Trečia reforma – Apylinkių teismų reforma – esą skirta optimizuoti ne  teismų resursus, bet ir jų darbo krūvį bei, suprantama, optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose.

Ketvirta reforma – jau kaip ir įvykusi „Mokesčių reforma”, kuriai kritika nesiliauja – jai jau rengiamos pataisos.

Penkta reforma – Sveikatos reforma, apie kurią geriau nekalbėti ir nesigilinti, nes gilintis nėra į ką, nėra net plano ir prognozuojamų pasiekimų. A.Dulkys sako, kad optimizavo.

Šešta reforma – Valstybės tarnybos reforma, kurią įgyvendinus dalis valstybės karjeros tarnautojų tiesiog bus išmesti už borto, t.y. taps sutartininkais. Vadams bus suteiktos didelės teisės, atitinkamai atimant jas iš kitų.

Tai čia faktiškai viskas vyksta per pastaruosius metus

Ar įmanoma valstybėje per metus parengti bent vieną tikrai gerą ir naudingą reformą, kurią rengiant būtų apsvarstyti ir ištirti galimi reformos padariniai valstybei ir jos žmonėms?

Į šį klausimą atsakymą gali duoti tik jų rengėjai, kurie, tačiau, nenori viešai gilintis ir svarstyti bei atsakyti į užduodamus klausimus.

O jei atsako – grynai buhalterio lygiu – optimizuosim, sutaupysim lėšų ir laiko.

Reformatoriai, panašu, pamiršo, kad valstybė – tai ne verslo įstaiga, kuri savo teikiamas paslaugas turi teikti tik tuo atveju, jeigu jai tas apsimoka.

Visiškai ne. Paslaugas valstybė turi teikti tada, kai jų reikia žmonėms, nepriklausomai nuo to, kiek jos rentabilios ar ne. Nes žmonės jas apmoka išlaikydami savo mokesčiais pačią valstybę.

Toks įspūdis, kad buhalteriai tą pamiršo, per daug įsigilinę į formulę „nieko neturėsi ir būsi laimingas”, kai viešai deklaruojama „gerovės valstybė”.

O gal jie tyčia tai daro, kad atėjusi nauja vyriausybė nežinomuose reformų laukuose pasiklystų ir pasirodytų dar blogiau nei ši?

Žinant reformatorių mentalitetą – tas pilnai įmanoma.

Ypač pagrindinį šūkį: „Pokyčiai po pokyčių!”