infa.lt

Besitraukianti Vokietijos Katalikų Bažnyčia neteks trečdalio savo turto

20 gegužės
06:40 2023

Kunigas, bažnyčia, kryžius

Roma – Naujoje ataskaitoje teigiama, kad nuolatinis tikinčiųjų pasitraukimas iš Katalikų Bažnyčios Vokietijoje sukėlė finansinę ir narystės krizę, praneša „Breitbart News” leidinys.

Pasak žurnale „Kirche und Recht” paskelbtos ataskaitos, Vokietijos Katalikų Bažnyčia iki 2060 m. gali netekti apie 40 000 vienetų nekilnojamojo turto, įskaitant klebonijas, bendruomenių centrus ir bažnyčias.

Katalikų Bažnyčia Vokietijoje jau daugelį metų išgyvena laisvą nuosmukį, nes jos vis progresyvesni vadovai beveik atsisakė kontrkultūrinės misijos skelbti Evangeliją ir ėmėsi madingo socialinio angažavimosi ir moralinio atlaidumo.

Kovo mėnesį popiežiaus biografas George’as Weigelis perspėjo, kad Vokietijos katalikų vyskupų pasirinktas „sinodinis kelias” keistai primena antrąją protestantiškąją reformaciją.

Vokietijos Katalikų Bažnyčia pasinaudojo popiežiaus Pranciškaus raginimu imtis įsiklausymo proceso, vadinamo „sinodo keliu”, ir, prisidengdama dialogo pretekstu, pasiūlė radikalius nusistovėjusio Bažnyčios mokymo pokyčius, pažymėjo Weigelis „Wall Street Journal” straipsnyje.

Pavyzdžiui, Vokietijos sinodo kelias nusprendė „perrašyti Katalikų Bažnyčios seksualinę etiką ir sakramentinę praktiką, leisdamas oficialiai, liturgiškai palaiminti tos pačios lyties asmenų sąjungas ir ragindamas priimti moteris į šventimus”, – rašo Weigelis.

Tai, kas vyksta Vokietijoje, primena „XVI a. liuteronų reformaciją: apostaziją”, – palygino Weigelis, todėl kai kurie Romoje Sinodo kelią pavadino „savižudybės keliu”.

Vis dar aktualiame 2015 m. straipsnyje „Kraujuojanti Vokietijos Bažnyčia” Vatikano žurnalistas Marco Tosatti nagrinėjo pagrindines masinio pasitraukimo iš Katalikų Bažnyčios Vokietijoje priežastis ir nustatė dvi pagrindines.

Pirmoji – glaudi bažnyčios ir valstybės sąjunga, kai tikintieji mokėjo specialų bažnytinį mokestį, dėl to Bažnyčia buvo labai turtinga ir nenorėjo kelti iššūkių savo nariams.

Bažnyčia Vokietijoje yra antras pagal dydį šalies darbdavys, daugiau žmonių įdarbina tik vyriausybė. Daugelis Bažnyčios darbuotojų yra nekrikščionys, kurių santykiai su Bažnyčia yra tik formalūs.

Antroji masinio Vokietijos katalikų pasitraukimo iš Bažnyčios priežastis – progresyvi tendencija tolti nuo tradicinio krikščioniškojo tikėjimo ir pereiti prie liberalios pozicijos, dažnai siejamos su pagrindiniu protestantizmu, praneša Tosatti.

Vokietijos Bažnyčia, kaip organizacija, tapo žinoma kaip viena progresyvistinių pasaulyje, ir dėl šios tendencijos Bažnyčia daugeliui tapo vis mažiau svarbi.

2016 m. atliktas akademinis tyrimas parodė, kad konservatyvią teologiją puoselėjančios bažnyčios paprastai pritraukia daugiau pasekėjų nei tos, kurios nuslydo į progresyvizmą.

Kanados tyrime, paskelbtame žurnale „Review of Religious Research”, nustatyta, kad sėkmingai veikiančios bažnyčios „tvirčiau laikėsi tradicinių krikščionybės įsitikinimų ir uoliau vykdė tokius dalykus kaip malda ir Biblijos skaitymas”.

Vokietijos Katalikų Bažnyčios vadovybė jau daugelį metų beveik atvirai maištauja, ignoruoja Vatikano dekretus, vienašališkai sušvelnina sakramentinę drausmę ir sušvelnina Bažnyčios moralinį mokymą.

2019 m. Vokietijos katalikų vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriame homoseksualumą paskelbė tokiu pat „normaliu” kaip ir heteroseksualumą, kartu pridurdama, kad svetimavimas nebegali būti laikomas „sunkia nuodėme”.

Tiek heteroseksuali, tiek homoseksuali orientacija „priklauso normalioms seksualinio polinkio formoms, kurių negali ir neturi pakeisti jokia specifinė socializacija”, teigiama vyskupų komunikate.

Atvirai prieštaraudama Vatikanui, Vokietijos Bažnyčia bendradarbiauja su Vokietijos katalikų centriniu komitetu, „pasauliečių grupe, kuri reikalauja moterų šventimų, dvasininkų celibato panaikinimo, Bažnyčios palaiminimo tos pačios lyties asmenų sąjungoms ir viso katalikų mokymo apie lytiškumą permąstymo”, – teigė jie.

Reaguodamas į naujausią pranešimą, Vokietijos vyskupų konferencijos atstovas spaudai Matthias Kopp teigė „Our Sunday Visitor” (OSV), kad padėtis yra baisi.

„Faktas, kad bažnyčios lankomumas stipriai sumažėjo, reikšmingai ir nuolat mažėja kunigų pašaukimų ir bažnyčios narių, vis labiau mažėja finansinių pajamų”, – sakė M. Koppas.

„Tačiau uždarymai palietė ne tik parapijų bažnyčias – apleidus vienuolynus, taip pat bažnytines ir labdaros įstaigas, ištuštėjo ir vienuolynai, piligrimystės centrai bei koplyčios”, – pridūrė jis.

Koppas teigė, kad kai kurios bažnyčios „arba visai nebereikalingos, arba ne visiškai reikalingos, o daugelis kongregacijų jau dabar yra priverstos laikyti savo bažnyčias uždarytas ne Mišių metu”.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 156

Žymos:

1 Atsiliepimas

  1. VŽA    -  2023-05-20, 11:58

    Iš lėto, bet mąstantys žmonės vis labiau supranta Bažnytinį verslą…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....