infa.lt

JAV: defoltas nėra toks baisus kaip atrodo

10 gegužės
13:57 2023
Joe Bidenas

Jos Bidenas aiškina, kad JAV finansų sistema saugi (po kelių bankų žlugimo) | Vaizdo įrašo kadras

JAV Kongreso respublikonų lyderiai antradienio vakarą susitiko su prezidentu Joe Bidenu aptarti galimybės padidinti valstybės skolos lubas. To reikia, kad šalis įvykdytų savo užsienio įsipareigojimus, rašo „Kommersant”, cituodamas šaltinius.

Ekspertai mano, kad, nepaisant respublikonų ir demokratų pozicijų skirtumo, JAV defoltas mažai tikėtinas. Kiekviena pusė galiausiai kažką paaukos, tačiau neigiamos raidos bus išvengta.

Vis dėlto kai kurie analitikai mano, kad įsipareigojimų nevykdymas nėra toks baisus, tai yra kaip šaltas dušas, kuris galėtų išgydyti pernelyg įsiskolinusią JAV ekonomiką, nors ir ne be pasekmių.

Joe Bidenas ir Kongreso respublikonų lyderiai Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime nepadarė didelės pažangos sprendžiant gresiančią krizę dėl pirmojo įsipareigojimų nevykdymo grėsmės šiuolaikinėje JAV istorijoje. Tai matyti iš šalių komentarų pasibaigus deryboms.

Vis dėlto, pažanga padaryta. Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy pastebėjimu, praėjus trims mėnesiams nuo problemos atsiradimo, šalys „pradėjo kalbėtis”. Be to, jos pareiškė norą dalyvauti ilgose ir išsamiose derybose dėl išlaidų mažinimo, dėl kurių galiausiai galėtų būti pasiektas susitarimas. Kitas Kongreso vadovų ir Joe Bideno susitikimas numatytas šį penktadienį.

Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy ir Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas pirmieji po derybų kreipėsi į spaudą. Jie pateikė vieningą žinią: išlaidos turi būti mažinamos, o respublikonai daro viską, ką gali, kad išvengtų defolto.

Mičas Makkonelas (Mitch McConnell) sakė: „Sprendimas yra vieno žmogaus Amerikoje, galinčio pasirašyti teisės aktą (JAV prezidento Džo Baideno), ir Atstovų Rūmų pirmininko rankose.

Vis dėlto, priešingai nei vyriausiasis Senato respublikonas, J. McCarthy visiškai neatmetė įsipareigojimų nevykdymo galimybės. „Padariau viską, kas nuo manęs priklauso, kad defolto būtų išvengta. Priėmėme įstatymo projektą, kuriuo buvo padidintos skolos lubos”, – priminė jis žurnalistams neseniai Atstovų Rūmų priimtą paketą.

Beje, dauguma ekspertų šį įstatymo projektą pavadino „negyvu jau gimus”, nes mažai tikėtina, kad jis praeis Senatą ir bus pasirašytas prezidento.

Dokumentas leidžia Jungtinėms Valstijoms 1,5 trilijono JAV dolerių padidinti skolos lubas su sąlyga, kad bus gerokai sumažintos kai kurios programos ir griežtai taupiai finansuojamas Pentagonas.

Konservatoriai nori grąžinti išlaidas žinybai į 2022 m. lygį ir apriboti išlaidų augimą iki 1% per ateinančius dešimt metų. Baltieji rūmai respublikonų pasiūlymus pavadino nepriimtinais ir apkaltino savo politinius varžovus, kad jie „laiko JAV ekonomiką įkaite”.

Nors Joe Bideno administracija yra pasirengusi kalbėti apie išlaidų mažinimą, ji kategoriškai atsisako sieti šią diskusiją su valstybės skolos riba.

J. McCarthy nesutinka su kaltinimais: „Noriu matyti kažką protingo… Mes pasiekėme ribą… Turime kažką daryti su šia milžiniška skola, kurią turime. Dabar ji viršija 31 trilijoną JAV dolerių”. Pasak Parlamento pirmininko, priešingai nei Prezidentas, kuris nelinkęs derėtis, respublikonai pastaruosius tris mėnesius šiuo klausimu buvo labai aktyvūs.

Joe Bidenas per antradienio spaudos konferenciją pareiškė, kad derybos tik prasidėjo. Ir ne jis buvo kaltas: vos tik respublikonai pristatė savo planą, jis iš karto sukvietė Kongreso vadovus į susitikimą, o prieš tai nebuvo apie ką kalbėti.

„Po to, kai jis (Kevinas McCarthy) pagaliau kažką pasiūlė, aš jam paskambinau ir pakviečiau susitikti su kitais Kongreso lyderiais… Ir mes imamės darbo… Mūsų darbuotojai tęs susitikimus, o (Kongreso) lyderiai vėl susitiks penktadienį ir tęs diskusijas, kad pamatytume, ar padarėme pažangą.”

Tai darydamas Džo Baidenas pakartojo Mičo Makkonelo (Mitch McConnell) žodžius: „Ši tauta niekada neleis nevykdyti įsipareigojimų”.

Jis sakė, kad neleis, jog dėl šių nesutarimų Amerikos ekonomika (o kartu ir visa pasaulio finansų sistema) nugrimztų į giliausią ekonominę krizę.

Kalbėdamas su žurnalistais Amerikos vadovas atskleidė, kokius veiksmus svarsto Baltieji rūmai, siekdami užtikrinti, kad JAV išvengs įsipareigojimų nevykdymo (kaip prognozuoja JAV iždo departamentas (.PDF)) birželio 1 dieną.

Visų pirma Baltieji rūmai neatmetė galimybės derybų metu trumpam pakelti viršutinę ribą, taip pat neatmetė galimybės, kad prezidentas be Kongreso leidimo padidins valstybės skolos ribą pagal JAV Konstitucijos 14-osios pataisos 4-ąją dalį.

Pagal ją JAV vyriausybė įpareigojama laiku grąžinti skolas. Ši teisinė kolizija, pasak kai kurių ekspertų, de facto verčia abejoti visos valstybės skolos ribos pagrįstumu. O trumpuoju laikotarpiu tai gali padėti vyriausybei užtikrinti savo įsipareigojimus ir be apribojimų leisti iždo vertybinius popierius.

Tiesa, tai taip pat gali sukelti teisminius ginčus. Respublikonų lyderiai Kongrese taip pat kritikavo idėją pasinaudoti pataisa, o tai reiškia, kad jie yra pasirengę šiems procesams.

„Nagrinėjau 14-osios pataisos klausimą… Bet kol kas, nepakėlus lubų, vis tiek būtume toje pačioje vietoje”, – sakė Džo Baidenas ir patvirtino, kad dilemą gali tekti spręsti teisme. Taigi, nors prezidentas neatmetė šios priemonės, jis nemano, kad toks žingsnis pasiteisintų taip gerai, kaip norėtų Baltieji rūmai.

Joe Bidenas pareiškė, kad valstybės skolos klausimas yra jo sąrašo viršuje. Jis net neatmetė galimybės, kad galėtų atšaukti vizitą į Japoniją, kur vyks G7 aukščiausiojo lygio susitikimas, jei prireiktų jo asmeninio dalyvavimo Vašingtone.

Šiuo klausimu J. Bidenas pažadėjo: „Aš grįšiu prie derybų… Vienintelis dalykas, kurį aš atmetu, yra įsipareigojimų nevykdymas, ir aš nesiruošiu patvirtinti biudžeto su masiniais apkarpymais”.

Prezidentas tik išreiškė norą respublikonų prašymu atšaukti dešimtis milijardų dolerių vis dar veikiančiam COVID-19 finansavimui. J. Bidenas taip pat pridūrė, kad artimiausiomis savaitėmis, vykstant deryboms dėl valstybės skolos, respublikonai šį klausimą „politizuos” dar ne kartą.

Komentuodamas susitikimo rezultatus, Senato demokratų lyderis Čakas Šumeras (Chuck Schumer), kuris taip pat dalyvavo debatuose dėl skolos, apskritai jį apibūdino kaip „blogų ir gerų naujienų” susitikimą. Ir kritikavo Keviną McCarthy už tai, kad jis atsisakė pilnai atmesti defolto galimybę.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre taip pat vertė kaltę respublikonų lyderiui. „Išeities strategija labai paprasta: atlikite savo darbą, Kongresas turi veikti, nepalikite galimybės defoltui”, – ragino ji.

Tačiau „Politico” praneša, kad gali būti, jog demokratai vis dėlto padarys nuolaidų konservatoriams. Čakas Šumeras (Chuck Schumer) ir Atstovų Rūmų demokratų lyderis Hakimas Džefrisas (Hakeem Jeffries) jau pradėjo aptarinėti galimą susitarimą dėl biudžeto ir išlaidų atskirai nuo respublikonų.

Tai, anot dienraščio, demokratus priartino prie to, ko primygtinai reikalauja respublikonai – sujungti skolos limito klausimą su išlaidų mažinimu. Tačiau viešumoje abi pusės išlieka nepalenkiamos.

Dėl derybų Baltuosiuose rūmuose „Bloomberg” pažymėjo: „Kad būtų pasiektas susitarimas dėl JAV skolos ribos apribojimo, abi pusės turės pripažinti du faktus: reikia skubiai atkreipti dėmesį į finansines perspektyvas, o apie įsipareigojimų nevykdymą neturėtų būti nė kalbos.

Vis dėlto, kaip pažymi Bloomberg, „kol kas mažai ženklų, kad būtų pasiektas kompromisas, kuriuo būtų pripažintos abi tiesos”. „Galiausiai susitarimas bus pasiektas. Klausimas, kiek žalos bus padaryta per tą laiką”, – teigia leidinys.

Kalbėdamas su „Kommersant”, JAV investicinės bendrovės „Navigator Principal Investors” vadovas Kyle’as Szostakas išreiškė kitokią nuomonę. Jo nuomone, JAV skolos lygis pasiekė tokį lygį, kad „būtų geriau būtų įvykdyti defoltą”, o tokiu atveju „sistemai tai nebūtų neskausminga, bet ji pasveiktų”.

Bet nebūtų ir negrįžimo taško, tai galėtų tapti šaltu blaivinančiu dušu, kuris įtikins JAV vyriausybę atsakingiau leisti pinigus, užuot be galo įjungus spausdinimo mašiną.

Pasak Šostako, „nepaisant istorinių faktų neigimo ar šiuolaikiškesnio, „patriotiškesnio” jų aiškinimo, JAV kelis kartus jau nevykdė įsipareigojimų”. „Tiesa, ne naujausioje istorijoje ir ne su tokia ekonomika, kokią jos turi šiandien, bet defoltas įvyko 1790, 1861, 1933 m., o 1979 m. buvo techninis defoltas”, – pridūrė „Kommersant” pašnekovas.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 469

Žymos:

Atsiliepimų 3

  1. VŽA    -  2023-05-10, 14:18

    J. Bidenas sako – J. Bidenas žino…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Myndė    -  2023-05-10, 21:47

    Pakurs Taivanį, nurašys skolas Kinijai (vis tiek su rusais draugauja) – ir tiek tos bėdos.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Demo versija pavyko    -  2023-05-10, 21:56

    Išbandė ant Šrilankos.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....