infa.lt

Perskaičiau Seimo NSGK pirmininko, Lauryno Kasčiūno pareiškimą, kad už Rusijos pradėtą karą Ukrainoje nuo dabar bus atsakingos ir Rusijos bei Baltarusijos visuomenės, ir supratau, akivaizdžiai esame pakely į Orwelo 1984-uosius.

Pasak L.Kasčiūno logikos, minėtų šalių gyventojai, matomai, turėjo sustabdyti savo lyderius, kad jie nedarytų to ar ano. O kai nesustabdė – yra už tai atsakingi, ir, atitinkamai, dėl to negalės gauti Lietuvos vizų, išskyrus nedideles išimtis.

„Sukuriam stiprų nacionalinių sankcijų instrumentą. Tai yra Rusijos ir Baltarusijos visuomenių atsakomybė už karą ir agresiją Ukrainoje ir mažina įtakas galimas, rizikas nacionaliniam saugumui Lietuvoje“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Aš manyčiau, kad pilietybę ir vizas reikėtų atimti pradžioj tiems Lietuvoje, kurie vykdė Baltarusijos stūmimo į Rusijos įtakos sferą politiką.

Lukašenka dešimtmečiais sukosi iš situacijos, kai Putinas vis bandydavo jį pritraukti į „sąjunginę“ valstybę. Ir reikia pripažinti, kad jam sekėsi..

Iki to momento, kol Lietuvoje valdžios nepaėmė dabartinė valdančioji koalicija, „įrodžiusi“, kad prezidento rinkimus Baltarusijoje laimėjo prorusiška S.Tichanovskaja – taip teisingai (pagal jos prorusišką vyrą) rašosi jos pavardė be iškraipymų,

Keista tai, kad prorusiškos Tichanovskajos pergalė taip parūpo dabartiniams valdantiesiems, kurie viešai yra labai antirusiški.

Tichanovskajos vyras, dar būdamas laisvėje, lankėsi su rusais draugais okupuotame Kryme, apie ką mielai pasidalino nuotraukose savo FB paskyroje.

Taip pat dalinosi Putino nuotraukomis ir naujametiniais sveikinimais. O pati Tichanovskaja po jo teismo dalinosi pasisakymais, kad jis išliks jos širdyje.

Tai ką čia nori matyti Baltarusijos prezidentu dabartiniai valdantieji?

Lukašenka buvo sankcijuotas ir įspeistas į kampą, ir tam, kad išgyventų tiesiog turėjo prie kažko glaustis. Išskyrus Rusiją daugiau fiziškai nebuvo prie ko. Suprantama, kad Tichanovskają pripažinti laimėjusia Baltarusijos prezidento postą, kaip to reikalavo Lietuvos politikai, jis negalėjo dėl paprastos priežasties – reikalaujantieji neturėjo nė vieno įrodymo apie balsavusiųjų tuose rinkimuose skaičius.

Ankstesne Lietuvos užsienio politika buvo siekiama išlaikyti Baltarusiją neįsijungus į Rusijos įtakos vėžes. Atėjus „anūkui“ ši politika kardinaliai pasikeitė. Ir šiandien turime tai, ką pasėjo anūkas ir Co. Du priešus savo paseinyje. Nes vienas priešas prarijo kitą ir dabar naudojasi jo teritorija.

Ir dabar „amūko“ artimo bendražygio dėka pereiname prie priešų bazės gilinimo. T.y. nuo politinės plotmės prie visuomeninės. Apkaltindami jau Baltarusijos ir Rusijos visuomenes.

Tai visiškas absurdas – visuomenės nei Rusijoje, nei Baltarusijoje neturi jokio žodžio ir galios. Kaip ir Lietuvoje. Ten jos represuojamos visa valdžios galia.

Jokie mitingai, demonstracijos ar protestai vienodai neveikia nei ten, nei čia. Ką tos visuomenės turėtų daryti, kad pakeistų Putino ar Lukašenkos politiką? Surengti perversmą ar revoliuciją?

Tai tada tą patį reikėtų taikyti ir Lietuvos atžvilgiu, nes čia politikai lygiai taip pat spauna į tai, ko nori visuomenė, ir daro tai „ko reikia“ jiems patiems.

Bet, jei perversmas per stebuklą pavyktų Rusijoje ar Baltarusijoje – ten jis būtų pavadintas „tautos išsivadavimu”. Jei jis, hipotetiškai įvyktų Lietuvoje, neabejotinai būtų pavadintas „kruvinu perversmu“.

Nors ir ten, ir ten veiksmas vyktų (jeigu vyktų) dėl tų pačių priežasčių ir būtų vykdomas tų pačių visuomenės sluoksnių – pavadinimai ir sąvokos skirtųsi kardinaliai.

Ir dar, jei tokiu metu rusai ar baltarusiai prašytų Lietuvos vizų – tai tikrai ne iš gero gyvenimo ten, jie bėgtų nuo pavojaus. O žvalgybos tarnybų agentai čia gali laisvai atvykti ir iš Ukrainos, ir, greičiausiai, jau seniai atvyko.

Už L.Kasčiūno siūlymą neišduoti vizų rusams ir baltarusiams balsavo 76 valdantieji, 34 susilaikė ar 13 balsavo prieš.

Įstatymo projektą ir paaiškinimus galima rasti čia: (projektas Nr. XIVP-2496(2).

Remigijus (autorius redakcijai žinomas ir tai yra autoriaus nuomonė)