infa.lt

Viso interneto krypties ateitis priklausys nuo to, kurios šalys dominuos Pietų Kinijos jūroje, rašo Maurizio Geri straipsnyje, paskelbtame „Euractiv” leidinyje.

Dr. Maurizio Geri yra buvęs vyresnysis NATO analitikas, dirbęs NATO sąjungininkų vadavietės transformacijos padalinyje JAV, NATO pietiniame centre Italijoje ir NATO vadavietėje Belgijoje, o taip pat ėjęs analitiko pareigas Italijos gynybos generaliniame štabe.

JAV ir Filipinams surengus didžiausias istorijoje karines pratybas Pietų Kinijos jūroje, o po jų – Kinijai ir Singapūrui, didėja įtampa dėl strateginio vandens kelio kontrolės.

Kadangi Pietų Kinijos jūra yra vienas svarbiausių pasaulio laivybos kelių, kuriuo gabenama nafta, naudingosios iškasenos ir maistas, tas, kas dominuos Pietų Kinijos jūroje, kontroliuos daugiau kaip penktadalį pasaulinės prekybos. Tačiau svarbiausias regiono ekonominis turtas, dėl kurio varžomasi, yra didieji duomenys (Big data), o viso interneto ateitis priklauso nuo to, kurios šalys dominuos Pietų Kinijos jūroje.

Vašingtone įsikūrusios tyrimų bendrovės „TeleGeography” duomenimis, maždaug 486 povandeniniais kabeliais perduodama daugiau kaip 99% viso tarptautinio interneto srauto. JAV turi pranašumą: didžiąją jų dalį kontroliuoja kelios Amerikos technologijų milžinės: „Google” savininkė „Alphabet”, „Facebook” savininkė „Meta”, „Amazon” ir „Microsoft”.

Šie duomenų srautai, kuriais perduodama viskas – nuo elektroninių laiškų ir bankinių operacijų iki karinių paslapčių – yra vertingesni už naftą. Kadangi informacija yra technologinių inovacijų pagrindas, duomenų kontrolė yra raktas į ekonominį produktyvumą.

Todėl pasaulio povandeninių kabelių infrastruktūra tampa vis labiau pažeidžiama dėl sabotažo ir šnipinėjimo – šnipinėjimo agentūros gali lengvai prisijungti prie savo teritorijoje esančių kabelių.

Todėl pastarąjį dešimtmetį JAV ir Kinijos geopolitinės varžybos vis labiau krypsta į pasaulio povandeninių kabelių tinklų kontrolę. Prognozuojama, kad Pietryčių Azijos interneto ekonomika iki 2030 m. pasieks 1 trilijoną JAV dolerių.

Naujas didysis žaidimas – internetas

Kinija planuoja sukurti 500 mln. dolerių vertės povandeninių interneto kabelių tinklą, kad sukurtų itin spartų ryšį, sujungsiantį Aziją su Artimaisiais Rytais ir Europa. Ji taip pat trukdė JAV remiamiems povandeninių interneto kabelių per Pietų Kinijos jūrą projektams, atidėdama licencijų išdavimo patvirtinimus ir nustatydama griežtesnius veiklos apribojimus.

JAV vyriausybė sužlugdė kelis Kinijos povandeninių kabelių tiesimo projektus Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, baimindamasi Pekino stebėjimo galimybių. Vašingtonas užblokavo mažiausiai šešis privačius povandeninių kabelių sandorius, kuriems vadovavo „Google”, „Meta” ir „Amazon” ir kurie būtų sujungę JAV su Honkongu, siekdamas apsaugoti „HMN Tech”, sankcijų sulaukusios Kinijos įmonės „Huawei” patronuojamąją įmonę.

JAV baiminasi, kad Kinijos kabelių tiesimo pažanga – tai Trojos arklys karinei ir ekonominei plėtrai. „HMN Tech” sulaukė Kinijos vyriausybės pagyrų, kad yra „civilinės ir karinės integracijos” pavyzdys. Pranešime spaudai, kuris prieinamas tik kinų kalba paskelbtoje jos interneto svetainės versijoje, pažymima, kad bendrovė „teiks galingą paramą mūsų šalies nacionalinės gynybos modernizavimui”.

Didžioji atskirtis

Siekdamos apeiti Kinijos kontrolę, Amerikos technologijų milžinės „Facebook” ir „Google” tiesia pirmąjį Azijos vidaus povandeninį kabelį „Apricot”, kuriuo apeinamas Honkongas. 12 000 km ilgio povandeninis kabelis sujungs Japoniją, Taivaną, Guamą, Filipinus, Indoneziją ir Singapūrą, tačiau neapims Malaizijos, įtakingos 10 narių turinčios Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narės, kuri greitai tapo JAV ir Kinijos konkurencijos dominuoti pasauliniame internete ašimi.

Malaizijos dalyvavimas projekte „Apricot” buvo sužlugdytas dėl 2020 m. autonominiame Sabah regione Malaizijos rytuose taikomo kabotažo draudimo užsienio laivams, kuriuo siekiama apsaugoti vietos laivybos pramonę nuo užsienio konkurencijos.

JAV technologijų milžinių „Facebook”, „Google”, „Microsoft” ir „Amazon” prašymas Malaizijos vyriausybei, kuriame skundžiamasi, kad draudimas trukdys naujai kabotažinės laivybos įmonei, ir prašoma skubiai susitikti su ministru pirmininku, buvo ignoruojamas.

Todėl Malaizija buvo pašalinta iš „Facebook” ir „Google” remiamo „Apricot” maršruto ir „Echo” bei „Bifrost” kabelių maršrutų per Pietų Kinijos jūrą.

Vietos gyventojų nusivylimas dėl Malaizijos draudimo atgaivino Sabah reikalavimą suteikti didesnę autonomiją federalinei vyriausybei. Tai siejasi su svarbia tarptautine teisine byla, kurioje devynių kolonijinių laikų sultonato, esančio atokiame Filipinų Sulu salyne, paveldėtojų vardu ginčijamas Malaizijos suverenitetas Saboje.

Sultonatas 1878 m. tariamai išnuomojo Sabah regioną britų kolonistams už metinį mokestį, kuriuo pareiškėjai rėmėsi siekdami pagrįsti savo pretenzijas į Malaizijos naftos ir dujų gavybos Sabah regione pelno dalį.

Sulu paveldėtojams atstovaujantys teisininkai palaiko glaudžius ryšius su tomis pačiomis JAV technologijų milžinėmis, įsitraukusiomis į konkurenciją dėl dominuojančių povandeninių interneto kabelių Pietų Kinijos jūroje.

Polas Koenas (Paul Cohen), anksčiau dirbęs kalbų rašytoju H. Clinton ir M. Goro prezidentinėje kampanijoje, šiuo metu eina Silicio slėnio arbitražo ir tarpininkavimo centro prezidento pareigas, kur palaiko „dialogą” su šiomis JAV technologijų įmonėmis.

Coheno kolegė Elisabeth Mason, remiama Obamos Baltųjų rūmų ir „Facebook” įkūrėjo Marko Zuckerbergo, įkūrė ir startavo Stanfordo skurdo ir technologijų laboratoriją. Mason taip pat yra JAV labdaros organizacijos „All-Star Code” valdybos narė kartu su trimis „Google” vyresniaisiais vadovais.

Toks Sulu paveldėtojų advokatų artumas JAV technologijų milžinėms, aktyviai dalyvaujančioms varžybose dėl dominuojančių povandeninių interneto kabelių Pietų Kinijos jūroje, dar labiau sustiprins neigiamą Malaizijos požiūrį į jos nacionaliniams interesams priešišką Vakarų sistemą.

Internetas ir jo ateitis

Malaizijos pašalinimas iš JAV remiamų povandeninių kabelių projektų paspartino šalies sąjungą su Kinija.

2022 m. Malaizija prisijungė prie Kinijos remiamos 5 000 km ilgio Pietryčių Azijos Hainano ir Honkongo greitųjų kabelių sistemos (SEA-H2X), jungiančios Honkongą, Kiniją, Filipinus ir Tailandą su rytine Malaizija ir Singapūru.

Ir ironiška, bet būtent Kinijai gali būti naudinga, kad Malaizijos suverenitetas Sabaho atžvilgiu būtų sumenkintas Sulu byloje, nes Kinija pretenduoja į naftos ir dujų telkinių Sabah-Saravake nuosavybę.

Todėl tikėtina, kad Amerikos technologijų milžinų įprastas požiūris į verslą gali duoti priešingą rezultatą – paskatinti Malaiziją priartėti prie Kinijos orbitos. Ant kortos pastatyta pasaulinio interneto ateitis.

Jei Malaizija taps Kinijos dominuojančia šalimi, tai turės didelį atgarsį visoje ASEAN ir gali paskatinti kitas regiono valstybes pasekti jos pavyzdžiu, sukeliant domino efektą.

Naujoji vyriausybė, kurios premjeru tapo ilgametis demokratijos aktyvistas Anwaras Ibrahimas, suteikia JAV naują galimybę suartėti. Tačiau laikas yra labai svarbus. Pirmoji premjero A. Ibrahimo pasaulinė kelionė buvo į Kiniją kovo mėnesį, kur jis susitiko su prezidentu Xi Jinpingu ir užsitikrino 38 mlrd. dolerių.

JAV turėtų užkirsti tam kelią ir imtis daug aktyvesnio vaidmens regione, jei nori užsitikrinti, kad tokie partneriai kaip Malaizija išlaikytų reikiamą kryptį, reziumuoja „Euractiv”.