Naujame straipsnyje apžvelgti duomenys apie žmones, kuriems prireikė skubios medicinos pagalbos pavedžiojus šunį su pavadėliu. Aprašyta daugiau kaip 400 000 atvejų, surinktų JAV per du dešimtmečius.
Paaiškėjo, kad nekaltas pasivaikščiojimas su augintiniu dažnai baigiasi pirštų lūžiais, galvos traumomis ir pečių sąnarių išnirimais. Ypač daug tarp nukentėjusiųjų yra moterų ir pagyvenusių žmonių.
Šuo yra labai populiarus augintinis, “ draugijos, teigiamų emocijų ir sveikos mankštos šaltinis. Tačiau augintinio laikymas susijęs ir su tam tikra rizika. Todėl savo naujame straipsnyje Džono Hopkinso universiteto ekspertai atkreipė dėmesį į pasivaikščiojimo su šunimi ant pavadėlio pavojus.
Straipsnyje panaudota daugiau kaip 422 000 medicininių įrašų, kuriuose aprašyti skubios medicininės pagalbos iškvietimai, kai gyvūnas buvo vedžiojamas pasivaikščiojimo metu. Duomenys buvo renkami JAV 2001-2020 m. ir yra susiję tik su suaugusiaisiais – į šią nemalonią situaciją patekę nepilnamečiai bus kito tų pačių autorių tyrimo, kuris dar nepaskelbtas, objektas.
Verta pažymėti, kad ši problema ypač aktuali JAV, nes šunys šioje šalyje vis dar yra augintinis numeris vienas – juos turi dauguma (53%) amerikiečių šeimų. Juolab, kad po koronaviruso pandemijos šis skaičius pastebimai išaugo.
Straipsnyje rašoma, kad žmonės, vaikštantys su pavadėliu vedžiojamu augintiniu, dažniausiai susižeidžia dėl to, kad šuo staigiai trūkteli į priekį arba kojos susipainioja pavadėlyje.
Tarp sunkiai susižalojusių asmenų ypač moterys ir vyresnio amžiaus žmonės (vyresni nei 65 metų) pasivaikščiojimų metu dažniau patyrė lūžius ar net galvos (smegenų) traumas. Apskritai, pusė susižalojusiųjų su pavadėliu rankose buvo nuo 40 iki 64 metų amžiaus, o 75% iš jų buvo moterys.
Trys dažniausios traumos buvo piršto lūžis, smegenų trauma ir peties išnirimas. Galvos smegenų traumos (GST) ir klubo sąnario lūžis pirmavo 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje. Verta pažymėti, kad autoriai, kalbėdami apie GST, turi omenyje ir galvos smegenų sukrėtimą, ir kitus vidinius galvos sužalojimus: galvos smegenų sumušimą ar hematomą, epidūrinę ar subdurinę hematomą (kraujavimą, pažeidžiantį įvairias smegenų dangalus) ir pan.
Nerimą kelia tai, kad vidutinis metinis traumų, susijusių su šunų vedžiojimu su pavadėliu, dažnumas per du tiriamus dešimtmečius padidėjo daugiau nei keturis kartus. Autoriai tai sieja su didėjančiu šunų skaičiumi ir tuo, kad augintinių vedžiojimas vis dažniau pateikiamas kaip geras būdas pagerinti fizinę formą.
Tyrėjai tikisi, kad į jų išvadas ateityje atsižvelgs ne tik šunų savininkai, bet ir sveikatos priežiūros specialistai. Galų gale, tai gali padaryti augintinio laikymą malonesnį ir saugesnį.
→ PAREMTI infa.lt → Naujienlaiškis
Ryškiai „šuniukų mylėtojų” reklaminis… Dar pavojingiau, pagyvenusiems žmonėms, – žiemą vaikščioti į parduotuvę…
praeidami susizeidzia tie,kas vedzioja sunis be pavadelio ir antsnukio,nesusirenka „turto” ir kitaip niekina istatymus.