infa.lt

Seimas po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui, kuriuo numatoma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.

Svarstomu projektu siūloma terminuotai nustatyti 60% laikino solidarumo įnašo tarifą tik daliai grynųjų palūkanų pajamų, kuri daugiau kaip 50% viršija keturių finansinių metų vidurkį.

Laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m., atskiriant nelauktas pajamas nuo įprastų pajamų. „Šis įstatymas yra laikinas ir mūsų siūlymu galiotų dvejus metus“, – pristatymo metu yra pažymėjusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Svarstymo metu kalbėjusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės nuomone, ši pagalba stiprintų tai, kas mums šiuo metu svarbiausia – nacionalinį saugumą. „Tai labiausiai prisidėtų prie šalies patrauklumo investicinei aplinkai. Karo grėsmės akivaizdoje turbūt niekas nenuneigs investuotojų atsargių žvilgsnių į mūsų regioną būtent dėl saugumo ir geopolitinės padėties“, − atkreipė dėmesį Seimo komiteto vadovas.

Kaip pabrėžė M. Lingė, šis įstatymas neturėtų daryti neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui ir sukelti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui.

Prognozuojama, kad siūlomas laikino solidarumo įnašas įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos apie 410 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie sudaro apie 963 mln. eurų. Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus. Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti ES lėšomis.

Kaip pažymi Finansų ministerija, laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos. Koronaviruso pandemijos metu valstybė skyrė beprecedentę paramą verslui ir žmonėms. (To pasekoje daugybė verslų tiesiog užsidarė – infa.lt past.)

Tai ne tik mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams, bet ir didino likvidumo lygį finansų sistemoje. Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas.

Esamas likvidumo perteklius riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centrinio banko sąskaitoje. Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas. Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomos neplanuotomis.

Po svarstymo už šį įstatymo projektą (Nr. XIVP-2621(2) balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė 8 parlamentarai. Galutinis balsavimo dėl projekto priėmimo numatytas gegužės 9 d.

infa.lt: Visos tos bankų lėšos gautos iš žmonių, todėl turėjo būti jiems gražintos bent jau socialinėmis paslaugomis ar kompensacijomis. Dabar gaunasi taip, kad žmonės apmoka 2,5% BVP karinių išlaidų ir dar papildomai iš jų, kaip „solidarumo įnašas” imamas vėl tam pačiam. Ne iš bankų paimama, jie patys pripažino, kad bankai tų pinigų neuždirbo, o iš žmonių.