infa.lt

Foreign Affairs: Tokijas ir Maskva vienijasi prieš Pekiną

28 rugsėjo
01:01 2016

foreignaffairs.com

 

Putinas ir Abe

Reuters nuotrauka

Tolimuosiuose Eurazijos Rytuose nusimato nerimą keliantys įvykiai. Japonijos premjeras Sindzao Abe ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando suartėti, bent jau, jeigu spręstume pagal neseniai vykusio aukščiausios lygio susitikimo, kuris vyko šio mėnesio pradžioje Vladivostoke, rezultatus – rašo Foreign Affairs.

„Azijietiško, pagal geografinę padėtį, bet europietiško kultūriniu požiūriu miesto“ pasirinkimas buvo simboliškas. Vladivostokas – Rusija miniatiūroje, pastebi žurnalas. „Įkurtas 1870 -siais kaip karinis forpostas, miestas saugo carinio imperializmo paveldą (Išvertus iš rusų kalbos Vladivostokas – reiškia “Valdyk Rytus)” ir Tarybinį militarizmą” – atskleidžia savo požiūrį Foreign Affairs. Bet, nežiūrint į gerą geografinę padėtį – sankryžoje trijų stambiausių ekonomikų: Kinija, Japonija, Šiaurės Korėja – miesto vystymui toli gražu ne visada buvo skiriamas deramas dėmesys.

Po paskyrimo į pareigas 1999 metais Putinas aktyvavo pastangas Tolimųjų Rytų plėtrai. Įkvėpimu, kaip mano žurnalas, pasitarnavo jo nuvykimas į Blagoveščenską. Tada jį apstulbino tai, kokiais greitais tempais vystoma ir modernizuojama Kinijos ekonomika. Prezidentas pajuto neatidėliotiną būtinumą vystyti šį regioną ir kupinas entuziazmo ėmė stiprinti santykius su Azijos valstybėmis. Jo regioninės ambicijos pasiekė piką 2012 metais, pasakytoje kalboje Federalinio susirinkimo metu.

Putinas paskelbė Rusijos Tolimųjų Rytų regiono plėtrą „Rusijos vystymosi vektoriumi“ XXI šimtmetyje.

Kas dėl darbų, Putinas nebuvo toks greitas, pastebi žurnalas. „Nors ruošiantis APEC aukščiausio lygio susitikimui 2012 metais, Kremlius ir išskyrė Vladivostoko plėtrai 21 milijardą dolerių, didžioji tų lėšų dalis nusėdo korumpuotų valdininkų kišenėse“ – rašo Foreign Affairs. Vėliau, kada tarptautinės sankcijos pradėjo spausti Rusijos biudžetą, Kremlius pradėjo vaikytis trumpalaikės naudos, vis giliau klimpdamas į „nesubalansuotus“ ekonominius santykius su Kinija. „Kaip bebūtų paradoksalu, šiandien Maskva kursto Pekino regionines ambicijas, galinčias turėti nenumatytų pasekmių.

Viena iš negatyvių trumparegiškos Maskvos politikos pasekmių, tapo Kinijos geopolitinės įtakos augimas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Ekonominis Kinijos viešpatavimas regione, padidėjusi migracija pasėjo Rusijos žemių kolonizacijos baimę.

„Rusijos pretenzijos į supervalstybės vaidmenį reikalauja stiprinti anti-vakarietišką sąjungą su Pekinu“, kas gali paspartinti didesnes Kinijos investicijas į Rusijos Tolimuosius Rytus, kurios tik paaštrins demografines regiono problemas – apibendrina Foreign Affairs. Tolimieji Rytai

Tokiu būdu, atkaklus Abe siekis norint suartinti ir pagerinti Rusijos-Japonijos santykius, kurį jis demonstravo pastaruosius keletą metų, tapo Putinui dangaus mana“. Po „Didžiojo aštuoneto“ virtimo „Didžiuoju septynetu“ Abe tapo vieninteliu „septynių grupės“ lyderiu, kuris pasiruošęs tęsti dialogą su Putinu net prieštaraujant Vašingtonui.

Susitikimo Vladivostoke metu, Japonijos premjeras pasiūlė konkretų planą kaip realizuoti aštuonių punktų ekonominio bendradarbiavimo programą. Bendradarbiavimas numato japoniškų investicijų pritraukimą į pagrindinius Rusijos Tolimųjų Rytų regiono ekonomikos sektorius.

Abe pasiūlymas atveria Maskvai „viliojančias didelio proveržio galimybes“ regiono plėtros atžvilgiu. Japonijos investicijos į infrastruktūrą, ypač tokių pat ligoninių statyba, kokios veikia Japonijoje, gali prailginti Tolimųjų Rytų gyventojų gyvenimo trukmę. Be to, bendradarbiavimas su Tokiju energetikos srityje padarys Maskvą labiau konkurencingą regioninėje dujų rinkoje. Pagaliau, Maskva galės gauti visą tą ekonominę naudą, nesutikdama su jokiais kompromisais ginče dėl Kurilų salų.

Vienu žodžiu, Japonijos pasiūlymas visais atvejais naudingas: Rusija galės sustiprinti ekonominį potencialą, kas leis jai pasipriešinti Kinijos įtakos augimui regione.

Iš pirmo žvilgsnio, ekonominis Abe planas labiau naudingas Maskvai, nei Tokijui. Šitas planas, vis tik, yra daug platesnės Japonijos premjero geopolitinės strategijos dalis. Abe tikisi panaudoti Rusijos-Japonijos perkrovą prieš Kiniją. Rusijos sustiprėjimas Azijos regione svarbus siekiant balanso regione. Be to, Abe mato save tarpininku tarp Rusijos ir Vakarų. „Tai, neabejotinai drąsi vizija, – vertina Japonijos planus žurnalas. – Dar daugiau, Japonija, greičiausiai, padės Rusijai Artimuosiuose Rytuose, netgi jei negaus mainais nei vienos iš keturių ginčytinų salų.“

Prie viso to, „teritorinis Abe žaidimas į „rusišką ruletę“ neatmeta prieštaringų momentų, pažymi leidinys. Japonijos vyriausybė paskyrė specialųjį ministrą ekonominio bendradarbiavimo plėtrai su Rusija, tačiau davė leidimą rusams gyventi Kurilų salose visai neseniai.

parengė: Andrius

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 131

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

O kas suteikė teisę “seimui” spręsti už mane?...

Ar tai verta dėmesio naujiena? kad kairieji marksistai jau seniai pramušė dugną žinome, gal tik...

Tomai, negalima taip negražiai atsiliepti apie mūsų dabartinėje valdžioje esančius buvusius komunistus vei įslaptintus KGB...

Okupacijos laikų kolaborantas su daugiau kaip 30 m. narystės TSKP stažu man ne autoritetas. Kandidatas...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...