infa.lt

Marko Mihkelson nuotrauka Facebook

Analitikai prognozuoja, kad naftos pasiūlos trūkumas turės neigiamos įtakos Europos infliacijos lygiui, rašo Paola Tamma „Politico” leidinyje.

Netikėtas OPEC+ grupės sprendimas sumažinti naftos gavybą pakenkė centrinių bankų pastangoms pažaboti infliaciją kaip tik tuo metu, kai Europoje pradėjo lėtėti pragyvenimo išlaidų augimas.

Sekmadienį, balandžio 2 d., buvo paskelbta apie gavybos mažinimą daugiau kaip milijonu barelių per dieną, o su Rusijos 500 000 barelių per parą sumažinimu – 1,5 mln b/pd, pirmadienio rytą naftos kainos jau buvo šoktelėjusios 8%.

Šis sprendimas sukėlė nerimą, kad gali kilti grandininė reakcija, kuri gali apimti visą ekonomiką. OPEC+ jį priėmė kaip tik tuo metu, kai infliacija euro zonoje po praėjusią vasarą užfiksuotų rekordinių aukštumų kaip tik pradėjo lėtėti.

Prireiks maždaug dviejų mėnesių, kol OPEC+ sprendimo poveikis pasireikš realiojoje ekonomikoje, nes dabartinės naftos kainos pamažu atsispindi ir naftos produktų kainoje, – sakė rinkos analizės įmonės „Rystad Energy” vyresnysis viceprezidentas Jorge León.

„Tai rimta problema Europai, nes naftos kainos daro didelę įtaką bendrai infliacijai žemyne, kuris yra grynasis naftos importuotojas”, – sakė jis. Benzino ateities sandoriais jau prekiaujama didesnėmis kainomis.

OPEC+ sprendimas didina spaudimą Europos vyriausybėms tuo metu, kai kylančios energijos, maisto ir transporto kainos kelia didelį rinkėjų nepasitenkinimą nuo Londono iki Berlyno.

Dabar, kai žmonėms daug sunkiau apmokėti sąskaitas, parama lyderiams pradėjo mažėti, o per žemyną jau ritasi pramonės darbuotojų protestų ir neramumų banga. Be to, vieno iš daugelio infliaciją skatinančių veiksnių – būtent Rusijos specialiosios karinės invazijos Ukrainoje ir Vakarų atsako į ją – poveikis artimiausiu metu vargu ar sumažės.

Pinigų masė

Spartėjanti infliacija gali paskatinti Europos centrinį banką toliau mažinti pinigų pasiūlą didinant palūkanų normas, o tai savo ruožtu gali turėti neigiamą poveikį euro zonos augimui.
„Esu susirūpinęs dėl to, kokį poveikį tai gali turėti visų pirma infliacijai, o kartu ir centrinių bankų pozicijai, taigi ir ekonomikos augimo perspektyvoms šiais ir kitais metais”, – sakė Jorge Leonas.

Metinė infliacija euro zonoje nuo 8,5% vasario mėnesį sumažėjo iki 6,9% kovą, kai prieš tai spalį buvo pasiekusi rekordinį 10,6 % lygį. Siekdamas sugrąžinti infliaciją prie savo 2% tikslo, ECB toliau didino palūkanų normas nuo -0,5% praėjusią vasarą iki 3% kovo mėnesį ir tai buvo greičiausias griežtinimo ciklas per visą istoriją.

Saudo Arabija, įtakingiausia OPEC+ narė, taip pat yra priėmusi sprendimą sumažinti gavybą. Šis žingsnis, taip pat Saudo Arabijos bendradarbiavimas su Rusija didina įtampą karalystės santykiuose su Jungtinių Valstijų ir Europos vyriausybėmis, kurios dabar stengiasi sutelkti vieningą frontą prieš Maskvą.

„Staigus [naftos gavybos] mažinimas tik padidins pasaulinį infliacinį spaudimą”, – teigė nepriklausomos konsultacinės įmonės „deVere Group” vadovas Nigelas Greenas. – Dabar iš tiesų nerimaujama, kad staigus Saudo Arabijos ir OPEC+ sprendimas privers centrinius bankus ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas dėl infliacijos poveikio, o tai stabdys ekonomikos augimą”.

Dėl OPEC+ sprendimo sumažinti gavybą naftos kainos šoktelėjo nuo mažiau nei 80 JAV dolerių už barelį penktadienį prekybos pabaigoje iki daugiau nei 85 JAV dolerių pirmadienį. Analitikai iš karto padidino naftos kainų prognozes ateičiai: „Goldman Sachs” tikisi, kad iki metų pabaigos naftos kainos pakils iki 95 JAV dolerių už barelį.

Nuogąstavimai išlieka

OPEC+ per mažiau nei metus jau du kartus sumažino gavybą. Paskutinį kartą, kai grupė sumažino apimtis dviem milijonais barelių per dieną, Jungtinės Valstijos griežtai kritikavo šį sprendimą.

Analitikai šį žingsnį vertina kaip sąmoningą didžiausių naftos gavėjų grupės šalių bandymą padidinti naftos kainas. Praėjusiais metais jos svyravo apie 100 JAV dolerių už barelį ribą.

OPEC nepriklausančios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos Sąjungos nares, dėl istoriškai mažų žaliavinės naftos atsargų gali nedaug ką padaryti, kad neutralizuotų šio sprendimo poveikį. JAV strateginis rezervas, kuriuo Vašingtonas gali pasinaudoti, kad šiek tiek sumažintų tiekimo deficitą, yra mažiausias nuo 1984 m.
”
Prireiks šiek tiek laiko, kad pamatytume, kaip smarkiai tai paveiks pasaulines kainas, nes nerimas dėl paklausos išlieka. Tačiau tai dar vienas potencialus veiksnys, darantis spaudimą infliacijai”, – sakė „Deutsche Bank” analitikai.

Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC 2016 m. buvo išplėsta iki OPEC+, įtraukiant kitas naftą išgaunančias šalis, pavyzdžiui, Rusiją.