infa.lt

Facebook nuotr.

Dažnokai sulaukiu kvietimų dalyvauti vienoje ar kitoje diskusijoje dėl pakeitimų mokesčių sistemoje. Bet nedalyvauju ir, tikėtina, nedalyvausiu. Kodėl? Ogi paprasčiausiai – tingiu.

Tingiu šimtą penkioliktą kartą pasakoti, kad individuali veikla nuo darbo santykių skiriasi, kaip pirštas nuo tanko vamzdžio. Tingiu šimtą penkioliktą kartą pasakoti, kad pajamos nuo pelno skiriasi taip, kaip tanko vamzdis skirtųsi nuo per Nerį permestos „triūbos“ .

Tingiu šimtą penkioliktą kartą pasakoti, kad tikrasis gyvulių ūkis Lietuvoje yra ne tas, kuris su visa savo asmenine atsakomybe ir rizika kuriasi sau darbo vietas, o tas, kuris tampo europinių ir valstybinių babkių tešmenį ir už nieką neatsako.

Tingiu atsakinėti į dvaro ekonomistų kliedesius, kad „mokytojai išlaiko verslininkus ir todėl pastariesiems reikia didinti mokesčius…..iki begalybės“.

Tingiu atgailauti už tai, kad esu verslininkė ir klūpėdama prieš „dvaro liokajus“ muštis sau į krūtinę, bambėdama „esu kalta, esu labai kalta“.

O pagal IDV modelį dirbantiems ir smulkiesiems verslininkams tik noriu palinkėti: nebesiteisinkite dėl nieko, nebeįrodinėkite, kad nesate žirafos, nebeatgailaukite, o reikalaukite.

Pakiškite politikams po nosimi jų pačių rinkiminius pažadus, apibraukite juos raudonu flomasteriu ir reikalaukite.

O asmeniškai mano pirminiai reikalavimai būtų tokie:

2020 m lapkričio mėnesį naujai iškeptoji valdančioji koalicija pristatė visuomenei koalicijos sutartį. Joje buvo parašyta aiškiai „juodu ant balto“. Cituoju:

„Koalicijos partneriai sutaria, jog mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik tada, kai koalicijoje bus sutarta dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto – viešųjų paslaugų, infrastruktūros, gynybos, žaliojo kurso ir ekonomikos transformacijos srityse, siekiant užtikrinti tvarų sutarto modelio finansavimą. Ketinama laikytis nuostatos, kad darbo mokesčiai neturėtų būti didinami bei siekti efektyviau valdyti valstybės turtą ir didinti jo teikiamą grąžą.”

Taigi reikalauju savo tautos tarnų pristatyti visuomenei ne tik mokesčių reformą, bet ir koalicijos susitarimus dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto. Juk turėjo būti tokie susitarimai, aneeee? Tik nesakykite, kad nebuvo…

Taigi, kokie yra įsipareigojimai viešųjų paslaugų, infrastruktūros srityje? Lozungai „gerinsime“, „sieksime“, „stengsimės“ – netinka. Reikia konkrečių rodiklių ir įvykdymo terminų. Ypač domina įsipareigojimai infrastruktūros srityje – mat jau užkniso žiūrėti į tuos sugriuvusius Kėdainių tiltus.

Dar klausimas: kaip konkrečiai padidėjo valstybės turto valdymo efektyvumas ir jo teikiama grąža? Juk buvo tokia siekiamybė, aneee?

Ir kol nebus pristatyti viešojo sektoriaus įsipareigojimo mastai, tai gerbiamų tautos tarnų tik paprašysiu „atsikniskite su ta savo mokesčių reforma“. Ir šiam prašymui turiu tiek juridinę tiek moralinę teisę – mat moku skaityti ir kartais perskaitau tiek partijų rinkimines programas, tiek koalicijos sutartis.

Ir dar tuo pačiu, kad galėčiau suformuoti naujus reikalavimus, norėčiau patikslinti vieną dalyką:

TS-LK rinkiminėje programoje buvo žadėta ne tik duoti Lietuvai daugiau jėgos, bet ir prie vyriausybės sukurti (ar atnaujinti) Pažangos tarybą, kurioje bus sutelkti geriausi protai.

Gal kas žinote, kokie konkrečiai protai yra sutelkti toje taryboje? Gal kas žinote jų pavardes? Na, vieną „protą“, kuris „laksto be kelnių“ mes jau žinome….Bet gal dar yra kokių nors kitų? Tikrai būtų įdomu „paveizėti“ į tuos protus, kurie sukurpė tokią mokesčių reformą.

Taigi, vėl siūlau verslininkams: nustokite teisintis ir reikalaukite. Reikalaukite ramiai ir tyliai. Jei nebūsite išgirsti – reikalaukite garsiau. Jei vėl jūsų niekas negirdės – dar garsiau. Ir paskui dar ir dar. Taip, kaip šiuo metu reikalauja prancūzai…

Pirmą kartą šis rašinys buvo paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje.