infa.lt

2022-2023 m. šildymo sezonas Europai buvo labai svarbus. Tai buvo pirmoji proga įrodyti, jog ES šalys prireikus gali atsisakyti rusiškų dujų be didelių nuostolių. O kad šį išbandymą pavyko išlaikyti, įrodo didžiausios pastarųjų metų atsargos požeminėse dujų saugyklose, su kuriomis ES priartėjo prie žiemos pabaigos, rašo „Kommersant”.

Europos šalims 2022-2023 m. žiemos šildymo sezonas buvo sėkmingas, jei nežiūrėtume į gaunamų dujų kainas. Tai parodė „Gas Infrastructure Europe” duomenys, pagal kuriuos kovo pabaigoje ES požeminės dujų saugyklos buvo užpildytos 55% iki 60,6 mlrd. m³, t. y. daugiau nei 20 procentinių punktų daugiau nei penkerių metų vidurkis. Praėjusių metų kovo 19 d. pabaigoje saugyklų atsargų lygis siekė 25,5%.

Prieš pat žiemos pabaigą ES šalys priartėjo prie daugiau kaip 60% saugyklų panaudojimo lygio, tačiau vėliau statistiką sugadino didelis kovo mėnesio  saugyklų atsargų panaudojimas dėl vėsios pavasario pradžios regione ir dėl streikų uždarytų SGD terminalų Prancūzijoje.

Kovo 6 d. trijų iš keturių Prancūzijos terminalų darbuotojai, protestuodami prieš vyriausybės siūlomą pensijų reformą, septynioms dienoms sustabdė veiklą. Dėl to visos ES šalys paskutiniosiomis kovo dienomis iš saugyklų išėmė daugiau kaip 50 mlrd. m³ dujų dabartiniam žiemos laikotarpiui.

Pagrindinis šio šildymo sezono bruožas – iki minimumo sumažintas importas iš Rusijos, kuri dešimtmečius buvo pagrindinė vamzdynais tiekiamų dujų tiekėja Europai.

Iki 2022 m. pradžios pagrindiniai tiekimo šaltiniai buvo dujotiekis Jamalas-Europa per Baltarusiją (33 mlrd. m³ per metus), „Nord Stream” (55 mlrd. m³ ) iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu ir maršrutas per Ukrainą (146 mlrd. m³ tranzitinis pajėgumas).

Tuo tarpu Europa, kurios kai kurios šalys yra visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų tiekimo, jau daugelį metų kalba apie savo ketinimus diversifikuoti importą ir apskritai mažinti dujų vartojimą.

O praėjusių metų vasarį prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, šį planą teko įgyvendinti sparčiau, nes Rusija, atsakydama į sankcijas, tarp kurių buvo ir jau nutiesto „Nord Stream 2” dujotiekio sertifikavimo įšaldymas, drastiškai sumažino tiekimą Europai.

Maskva pirmiausia sustabdė jš tiekimą maršrutu Jamalas-Europa, o vėliau – „Nord Stream„, kurio abi atšakos vėliau buvo susprogdintos įvykdžius diversiją, todėl nebuvo galima atnaujinti tiekimo.

Kol kas dar likęs vienintelis dujų kelias iš Rusijos pas Vakarų ir Vidurio Europos vartotojus yra per Sudžos kompresorinę stotį Ukrainoje (pajėgumas – 42 mln. kubinių metrų per dieną).

Tranzitą per kitą stotį, Sohranivką, Kijevas uždarė nuo 2022 m. gegužės 11 d., remdamasis force majeure aplinkybėmis , susidariusiomis dėl Rusijos karinės invazijos veiksmų. Turkija ir pietų bei pietryčių Europos šalys toliau gauna Rusijos dujas per „Turkish Stream” ir „Blue Stream”.