infa.lt

Rusijai pavyko užsienyje išsaugoti maždaug trečdalį pajamų, kurias ji pernai gavo iš žaliavų eksporto, rašo „Bloomberg” agentūra. Ekspertų skaičiavimais, viso apie 80 mlrd. dolerių buvo investuota į nekilnojamąjį turtą arba į užsienio bendroves.

Šias lėšas „Bloomberg Economics” analitikai vadina Rusijos „šešėliniais rezervais”, susidariusiais dėl rekordinio šalies einamosios sąskaitos pertekliaus, kuris 2022 m. siekė 227 mlrd. dolerių.

Rusijai iš viso pavyko sukaupti tarptautinių aktyvų, atitinkančių maždaug 5% BVP, o tai yra artimas aukštų naftos kainų 2009-2013 m. laikotarpio vidurkio rodikliui, pažymi agentūra.

„O kadangi Europoje buvo atidėtos sankcijos Rusijai energetikos sektoriaus srityje, Kremlius turėjo vieną didžiausių einamosios sąskaitos perteklių savo istorijoje. Tai de facto panaikino centrinio banko turto įšaldymo poveikį”, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto ekonomistė Marija Šagina.

Bloomberg Economics ekonomistas Rusijos ir Vidurio bei Rytų Europos regionams Aleksandras Isakovas mano, kad tarptautinio turto kaupimas buvo priverstinis, o ne sąmoningas.

„Sankcijos privertė rusus mažinti importą, o žaliavų kainos padidino eksportą. Užuot skatinusi bendroves kaupti užsienio aktyvus, Rusijos vyriausybė sušvelnino taisykles, kad padėtų padidinti importą, kuris buvo reikalingas vidaus infliacijai stabilizuoti”, – pridūrė jis.

Anksčiau ES paskelbė apie darbo grupės sukūrimą, kuri parengs įšaldyto Rusijos turto konfiskavimo mechanizmą, skirtą Ukrainos atsigavimui paremti. Konfiskavimas galėtų paliesti ir įšaldytą Rusijos banko aktyvus, kurių vertė siekia 300 mlrd. dolerių, ir asmenų bei bendrovių, kuriems taikomos sankcijos, turtą.

Agentūros „Bloomberg” duomenimis, Europos Sąjunga iki šiol įšaldė 20,9 mlrd. eurų vertės Rusijos piliečių, kuriems taikomos sankcijos, turtą. Planuojama įšaldyti dar 115 mlrd. eurų. Šiuo tikslu Europos valdžios institucijos stengiasi tobulinti aktyvų paieškos mechanizmus.