infa.lt

Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani (dešinėje) spaudžia ranką Saudo Arabijos nacionalinio saugumo patarėjui Musaadui bin Mohammedui al-Aibanui (kairėje) ir Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi (centre) fotografuojasi susitikime Pekine, 2023 m. kovo 11 d. Iranas ir Saudo Arabija susitarė atkurti diplomatinius santykius ir vėl atidaryti ambasadas. (Luo Xiaoguang/Xinhua via AP)

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) – Iranas ir Saudo Arabija penktadienį susitarė po septynerius metus trukusios įtampos atkurti diplomatinius santykius ir vėl atidaryti ambasadas.

Šis svarbus diplomatinis proveržis, kurį pasiekiant tarpininkavo Kinija, sumažina Vidurio Rytų priešininkių ginkluoto konflikto tikimybę – tiek tiesioginio, tiek per tarpinius konfliktus visame regione, praneša „Associated Press” (AP) agentūra.

AP įvertino šią savaitę Pekine per iškilmingą Nacionalinį liaudies kongresą sudarytą susitarimą kaip didelę Kinijos diplomatinę pergalę, Persijos įlankos arabų valstybėms manant, kad Jungtinės Valstijos pamažu traukiasi iš Artimųjų Rytų.

Susitarimas pasiektas tuo metu, kai diplomatai siekia užbaigti ilgą karą Jemene – kuriame dalyvauja ir Iranas, ir Saudo Arabija.

Abi šalys paskelbė bendrą komunikatą dėl susitarimo kartu su Kinija, tarpininkavusiai sudarant susitarimą.

Xi Jinpingas, kurio administracija pastarosiomis dienomis atnaujino kampaniją, siekiančia mesti iššūkį JAV vadovaujamai Vakarų liberaliajai tvarkai, trišaliame pareiškime buvo įvertintas už „kilnią iniciatyvą” padėjus surengti ir asmeniškai sutikusį globoti derybas, trukusias penkias dienas.

Pareiškime raginama atkurti ryšius ir vėl atidaryti ambasadas „ne vėliau kaip per du mėnesius”. Taip pat planuojamas abiejų šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.

AP pažymi, kad vaizdo įraše girdėti, kaip Wang Y (Kinijos vyriausias diplomatas – infa.lt past.) „nuoširdžiai sveikina” abi šalis dėl jų „išminties”. „Abi šalys parodė nuoširdumą”, – sakė jis. „Kinija visiškai remia šį susitarimą.”, – cituoja AP.

Palankiai susitarimą dėl Saudo Arabijos ir Irano suartėjimo įvertino Jungtinės Tautos, padėkojusios Kinijai už jos vaidmenį. „Geri Irano ir Saudo Arabijos kaimyniniai santykiai yra labai svarbūs Persijos įlankos regiono stabilumui”, – JT būstinėje sakė JT atstovas spaudai Stéphane’as Dujarricas.

JAV palankiai vertina „bet kokias pastangas padėti užbaigti karą Jemene ir sumažinti įtampą Artimųjų Rytų regione”, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Tačiau Valstybės departamentas atsargiai sureagavo į susitarimą, kuriame Amerika nedalyvavo: „Žinoma, dar neaišku, ar Irano režimas laikysis savo susitarimo dalies”.

Šios dvi valstybės turi konkuruojančių interesų kitose šalyse, pavyzdžiui, Libane vykstančiuose neramumuose ir Irako atstatyme po 2003 m. JAV vadovaujamos koalicijos karinės invazijos į Iraką (Invazija įvyko pretekstu, kad S. Huseinas siekia sukurti masinio naikinimo ginklą,  šalis buvo sugriauta, masinio naikinimo ginklo nerasta, tačiau jos diktatorius vadovas, Sadamas Huseinas, buvo apkaltintas nusikaltimais žmoniškumui ir Vakarų teismo sprendimu demokratiškai pakartas – infa.lt past,).

Irano remiamos Libano karinės ir politinės grupuotės „Hezbollah” lyderis Hasanas Nasrala (Hassan Nasrallah) sakė, jog susitarimas gali „atverti naujus horizontus” Libane, Sirijoje ir Jemene. Irakas, Omanas ir Jungtiniai Arabų Emyratai taip pat gyrė susitarimą, cituoja juos AP.

Ne iki galo aišku, ką šis įvykis reiškia Vašingtonui. Nors ilgą laiką buvo manoma, kad jis užtikrina Vidurio Rytų energetinį saugumą, regiono lyderiai po chaotiško 2021 m. pasitraukimo iš Afganistano vis atsargiau vertina JAV ketinimus, – aptakiai vertina AP

Tačiau Baltieji rūmai pasipiktino mintimi, kad Saudo Arabijos ir Irano susitarimas Pekine rodo Kinijos įtakos didėjimą Vidurio Rytuose. „Griežtai atmetu šią mintį, kad mes atsitraukiame Artimuosiuose Rytuose – toli gražu ne”, – sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Kur kas atviriau pasisakė Demokratijų gynimo fondo (Foundation for the Defense of Democracies), kuris nepritaria Irano branduoliniam susitarimui, vadovas Markas Dubovicas (Mark Dubowitz), pareiškęs:

„Irano ir Saudo Arabijos ryšių atnaujinimas tarpininkaujant Kinijai „yra pralaimėjimas, pralaimėjimas, pralaimėjimas Amerikos interesams”, pažymėdamas: „Pekinas dievina vakuumą”.

Tačiau Trita Parsi iš Quincy instituto, kuris pasisako už bendradarbiavimą su Iranu ir remia branduolinį susitarimą, pavadino tai „gera žinia Artimiesiems Rytams, nes įtampa tarp  Saudo Arabijos ir Irano, buvo nestabilumo varomoji jėga”.

Jis pridūrė, kad „Kinija tapo veikėja, galinčia išspręsti ginčus, o ne tik parduoti ginklus konfliktuojančioms šalims”, ir pažymėjo, kad stabilesni Artimieji Rytai naudingi ir JAV.

Kinija laimėjo didelę diplomatinę pergalę, padėjusi stabilizuoti regioną taikiomis iniciatyvomis, ir tai tikrai negali patikti JAV, daug metų galėjusioms padaryti tą patį, tačiau nedariusioms nieko.