infa.lt

asociatyvus vaizdo įrašo kadras

ES jau beveik išnaudojo visas galimybes taikyti baudžiamąsias sankcijas Rusijai, todėl bloko dėmesį reikia sutelkti į finansinę ir karinę paramą Ukrainai, išskirtiniame interviu portalui „Euractiv” pareiškė ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas.

„Sankcijų požiūriu nebėra ką veikti, tačiau galime toliau didinti finansinę ir karinę paramą”, – po ES gynybos ministrų susitikimo Stokholme „Euractiv” sakė J. Borrellas.

„Būtų keista, kad, praėjus metams nuo invazijos pradžios, liktų dar daugiau galimybių.

Mes naudojome savo procesą ir veikėme palaipsniui – galbūt kartais per daug palaipsniui”, – pridūrė jis.

Per pastaruosius metus ES patvirtino 10 sankcijų Maskvai paketų, kuriais siekiama apsunkinti karo finansavimą ir atimti iš Rusijos techninę įrangą ir atsargines dalis ginklams, kurie bus naudojami prieš Ukrainą.

„Tačiau iš tiesų, praėjus metams po invazijos, nusileidome iki laiptų pabaigos”, – pripažino J. Borrellas, paklaustas apie kitus galimus veiksmus, kurių blokas galėtų imtis reaguodamas į Rusijos invaziją į Ukrainą.

Vietoj to, blokas ėmė ieškoti būdų, kaip kovoti su sankcijų apėjimu, sudaryti Rusijos įšaldyto turto žemėlapį ir nustatyti, kaip panaudoti šį turtą Ukrainos atstatymo darbams apmokėti.

„Atsakymas visada tas pats – toliau remti Ukrainą. Ukrainai reikia daug pinigų vien tam, kad mechanizmas veiktų, kariaujanti valstybė turi daug finansinių poreikių – tai pareikalaus daug pastangų iš mūsų pusės – todėl sankcijos ir karinė parama nėra viskas.”.

J. Borrellas teigė, kad dėl mūšio lauko operacijų „sprendžia Ukraina”, tačiau Europos pareiga – „remti ją, taip pat ir teikiant ginklus bei šaudmenis”.

Jis pridūrė, kad Europa turi finansinių pajėgumų, kurie turėtų būti paversti kariniais pajėgumais ir perkelti į fronto liniją, tinkamai apmokius Ukrainos karius,

Be šaudmenų?

Siekdami patenkinti didėjančius Ukrainos poreikius mūšio lauke prieš tikėtiną Rusijos pavasario puolimą, ES gynybos ministrai trečiadienį (kovo 8 d.) iš esmės susitarė tęsti planus paspartinti 155 mm kalibro artilerijos šaudmenų tiekimą Ukrainai.

J. Borrellas pasiūlė trijų krypčių planą, pagal kurį būtų naudojami bloko Europos taikos priemonei (EPF) jau skirti pinigai, iš kurių nuo praėjusių metų vasario prasidėjusios invazijos, Ukrainai apginkluoti jau skirta 3,6 mlrd. eurų, o 2023 m. ši priemonė neseniai buvo papildyta dar 2 mlrd. eurų.

Jei planas bus patvirtintas, 1 mlrd. eurų bus panaudotas kompensuoti valstybėms narėms už Ukrainos aprūpinimą šaudmenimis iš likusių, bet greitai senkančių atsargų, o dar 1 mlrd. eurų – bendriems viešųjų pirkimų užsakymams teikti.

Vis dėlto, valstybės narės dar turi nustatyti detales dėl masinio bendro šaudmenų pirkimo finansavimo.

„Kol kas mums reikia susitarti dėl 2 mlrd. eurų – jei jų nepakaks, prie to grįšime, nes nežinome, kiek šaudmenų galėsime įsigyti už šiuos 2 mlrd. eurų – tai priklauso nuo galutinės kainos ir tiekimo, o poreikis taip pat keisis priklausomai nuo karo pobūdžio”, – sakė J. Borrellas.

Paklaustas, ar bendri viešųjų pirkimų planai, kuriais siekiama užtikrinti greitą šaudmenų tiekimą, gali apimti ne tik artilerijos sviedinius, bet ir sunkesnę ginkluotę, Josepas Borrellas atsakė, kad ES „galėtų lygiai taip pat greitai patenkinti kitus poreikius”.

„Šiandien vyksta naikinamasis karas, rytoj gali prasidėti judėjimo karas, ir tada šaudmenų išlaidų arba suvartojimo lygis bus mažesnis – mes prisitaikome prie situacijos, kuri nuolat keičiasi vietoje”, – sakė J. Borrellas.

Reikia papildyti ginkluotės fondą

Borelis įspėjo, kad jei ES valstybės narės sutiks panaudoti 2 mlrd. eurų papildymą šaudmenims Ukrainai, Europos taikos fondui reikės daugiau lėšų viskam kitam „visame pasaulyje ir Ukrainai”.

Paklaustas apie tai, kaip ES galėtų išvengti „pleistro” metodo, kai fondą tenka papildyti kas tam tikrą laiką, kai tik atsiranda poreikis, ES vyriausiasis diplomatas atsakė, kad valstybės narės turės greitai priimti sprendimą.

„Klausimas yra toks: Ar norime ir toliau naudoti šią priemonę Ukrainai apginkluoti ir kaip remti mūsų partnerių, pavyzdžiui, Afrikos, kariuomenes? Yra daug įsipareigojimų”, – sakė J. Borrellas.

„Ar norime ir toliau būti pasaulinio masto veikėjais? Tuomet tai kainuoja, ir valstybės narės turės nuspręsti”, – pridūrė jis.

Pirmiausia ES pramonė

ES taip pat siekia, kad prie jos pastangų prisijungtų ir bloko šalims nepriklausančios šalys: bent jau Norvegija jau pareiškė susidomėjimą, o Kanada galbūt norėtų prisijungti.

Tačiau valstybės narės nesutaria, ar į šias pastangas įtraukti ES nepriklausančias šalis, ypač Prancūzija, kuri pasisako už tai, kad ES gaminamai amunicijai įsigyti būtų naudojamas sutelktinis finansavimas.

Borrellas sakė, kad pirmąjį 1 mlrd. eurų gali lengvai įsisavinti Europos pramonė, nes „turime Europos gamintojų, galinčių gaminti tokią amuniciją”.

Atsakydamas į kritiką, kad Europos sprendimą gali nukonkuruoti trečiosios šalys, pavyzdžiui, JAV ar Jungtinė Karalystė, kurios galėtų greičiau tiekti šaudmenis,

J. Borrellas sakė, kad „jei bus aiški paklausa, paremta pinigais, [Europos] pramonė pradės gaminti daugiau”.

„Įmonės prisitaiko prie paklausos – jei yra aiški paklausa, pramonė reaguoja.

Jei paklausa nesuformuojama ir neaišku, kiek reikia pagaminti, jos nenoriai didina savo gamybos pajėgumus.”

„Štai kodėl bendri viešieji pirkimai siunčia stiprų signalą pramonei – tai yra mūsų paklausa”, – pridūrė jis.