infa.lt

Dar pamenu tą daug mačiusį žmogų iš periferijos glūdumų, metų metais kentėjusį nuo konservatnikų „globalios Lietuvos”, kurio pusė šeimos tupi airijose. Viskuo nusivylęs, niekuo nebetikintis, norintis, kad kas nors pagaliau imtų keistis:

– Aš tai už Šimonytę, pas mus labai daug už Šimonytę, pas mus taip sako, nu, tai gal šita geriau bus? Nu ką, kaip sakai?

Ir ką sakyti, kokį kuolą ant galvos tašyti: žiūri liūdnai šypsodamasis ir matai – viskas veltui.

Šiaip geras žmogus, nors tai ir ne profesija, tikrai ne su viena smegenų raukšle ir ta – nuo kepurės, ne – savo darbe netgi labai gudrus ir truputį suktas.

Sugrubę nuo darbo rankos, žiūri panoramas ir visas pasaulis nusakomas trimis sakiniais.

Kokios programos, kokie valstybės gelbėjimai ir sistemos demokratinės reformos, jei viską valdo sąlyginiai refleksai?

Nors žinau – ir vėl būsiu patiklus, ir vėl klysiu, nes mes tokie esam.

Tikrumas visada reikalauja aukos.

Atėjo nuostabus atsiskleidimo metas ir nuostabus laikas, kuris turėjo ateiti – mūsų prasiskleidimo pavasaris. Tirpsta sniegas ir prasmės, ir išryškėja žmogiškumo slėpiniai ir tikrumo pavidalai. Tiesiog apsidairykim ir pamatysim.

Štai tas, kurį laikiau protingu ir gerbiau – visiškas glušas. Visiškas ir absoliutus. Net galvoju – koks pats buvau glušas, jį laikęs protingu, daugiau taip nebedarysiu!

O tas kampe pakilęs, buvęs kažkoks neaiškus, tylenis ir nepavojingai juokingas, pasirodo yra šviesus ir nesavanaudis!

Tik iš mandagumo tylėjo? O jei ko bijojo, tai suklysti, tačiau dabar nebebijo, nes akys atsivėrė? O štai tas drąsuolis ir išminčius, paskui kurį ėjo minios, pasirodo – eilinis bailys, pasislėpęs po antklode. Ir kaip labai drąsiai, herojiškai, išmintingai ir garsiai tyli!

Gal žmona nepastebės, gal viskas praeis ir man nieko nereiks daryti? Vis uosto save ir tikisi, kad tikrai praeis.

Nepraeis, mažuli, atėjo tavo atsiskleidimo valanda ir visi tą pamatys, tik ne tu.

O kiek išlįs vilkų iš po avinų kailių… Kiek pasirodys kovotojų, kurie kariaus už save ir pamaldžiai klaupsis pirmosiose eilėse, ir sakys TIKIU?

Kiek fariziejų ir rašto mokytojų bus išmesta į konteinerius ir kiek ateis naujų pranašų! Argi bus netikėta, jeigu buvusį priešą pamatysi esant draugu, o draugas išduos pirmas ir brolis nusisuks nuo brolio? Dabar atsiskleidimo metas ir tikrumo valanda, ir greit vėl regėsim, kas yra kas.

Ir sau atsiskleisim, ir pamatysim kas esam, ir ne visiems patiks. Daugelis bėgsim pasislėpti. Ir pasiilgsim to kas buvo, ir sutiksim mokėt didelę kainą, kad tik nieko nepasikeistų. Nes mūsų ir tų, kuriuos mylim, laikas eina į pabaigą ir ateina tikrumas.

Kaip ir man, ir jums, ir visiems nebebijoti? Tas, kuris silpnas, bus stiprus, o stiprieji pamatys savo bejėgystę.

Neteisūs – tiesą, mylintys susitiks ir gers arbatą, ir jų akyse bus šviesa.

Nes atėjo atsiskleidimo metas. Branginkim, nes ir tai pasibaigs.