infa.lt

© Janine Schmitz/photothek.net

Vokietijos kancleris žada neaštrinti konflikto su Rusija ir atmeta galimybę tiekti Ukrainai naikintuvus.

Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, kuris neseniai nusprendė perduoti Ukrainai tankus „Leopard 2„, vėl teko aiškinti Vokietijos vyriausybės poziciją. Pasak jo, kai tik Berlynas duoda sutikimą siųsti Kijevui naujo tipo ginkluotę, iš karto atsiranda nauji reikalavimai išplėsti tiekiamos ginkluotės asortimentą.

Vos tik Berlynas sutiko siųsti tankus, atsirado reikalavimai Ukrainai tiekti kovinius lėktuvus, tačiau Olafas Scholzas patikino, kad Vokietija neketina jų niekam perduoti. Kancleris pabrėžė, kad jis nėra suinteresuotas konflikto eskalavimu ir ketina tęsti ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Nepraėjus nė savaitei po to, kai Vokietija sutiko tiekti Ukrainai vokiečių gamybos tankus „Leopard”, prasidėjo diskusijos dėl naikintuvų perdavimo Kijevui. Apie tai buvo kalbama ir anksčiau, tačiau tik priėmus sprendimą dėl tankų pradėta apie tai kalbėti konkrečiau.

Pavyzdžiui, Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra pareiškė, kad vyriausybė apsvarstytų galimybę perduoti Ukrainai F-16, „jei Kijevas to paprašytų”. JAV leidinys „Politico” citavo savo šaltinius, kurie teigė, kad Pentagono karinė grupė aktyviai lobuoja idėją siųsti F-16 į Ukrainą.

Nepaisant to, kad daugiausia kalbama apie amerikietiškus F-16 lėktuvus, kurių JAV nėra pasirengusios tiekti pačios, nei duoti leidimą tai daryti trečiosioms šalims, Vokietija vėl atsidūrė diskusijų centre. Be to, Vakarų karinės aviacijos pajėgumai neapsiriboja vien F-16.

Todėl Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Melnikas – buvęs šios šalies ambasadorius Berlyne – pateikė „kūrybišką pasiūlymą Vokietijos draugams”: atiduoti Kijevui lėktuvus „Tornado”, kurie, anot jo, nors ir „seni”, bet vis dėlto „labai galingi”.

Vėliau ukrainiečių diplomatas taip pat paprašė Berlyno suteikti Ukrainai vieną iš šešių Vokietijoje naudojamų HDW klasės 212A povandeninių laivų „kovai su Rusija Juodojoje jūroje”.

Vokietijos vyriausybė, kuri dėl istorijos su tankais pelnė beveik pagrindinės kliūties karinei pagalbai Ukrainai reputaciją, į tokį spaudimą reaguoja gana jautriai.

Sprendimas tiekti „Leopard” tankus Berlynui nebuvo lengvas ir sukėlė nevienareikšmišką visuomenės reakciją. Apklausa, kuri buvo atlikta prieš oficialų Vokietijos sutikimą siųsti tankus, parodė, kad 46% vokiečių pritaria tokiai paramai Kijevui, o 43% yra prieš. Nenuostabu, kad Olafui Scholzui, kuris, kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, mano, kad svarbu priimti sprendimus atsižvelgiant į visuomenės nuomonę, tai buvo sunkus pasirinkimas.

Sausio 29 d. paskelbtame interviu laikraščiui „Tagesspiegel” Vokietijos kancleris sakė: „Vos tik priimamas vienas sprendimas, Vokietijoje iš karto prasideda naujos diskusijos. Kai taip nutinka, tai neatrodo rimta, tai pakerta piliečių pasitikėjimą vyriausybės sprendimais.”

Olafo Scholzo nuomone, būtų neteisinga pagalbą Ukrainai paversti nuolatiniu „statymų kėlimu” ir sąjungininkų varžybomis, o reikalavimai suteikti naujų rūšių ginklų po to, kai ką tik buvo priimti sprendimai, nepadeda priartėti prie dabartinės krizės sprendimo.

Jis taip pat atmetė idėją siųsti naikintuvus į Ukrainą, kaip ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, kuris sakė, kad apie tai „negali būti nė kalbos”.

Beje, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock anksčiau išreiškė lygiai tokią pačią nuomonę. Kreipdamasi į savo partnerius, ji perspėjo juos dėl pernelyg didelio spaudimo Berlynui, sakydama, kad Europos šalys „kariauja prieš Rusiją, o ne viena prieš kitą”.

Šie žodžiai buvo neteisingai suprasti ir sulaukė pasmerkimo ne tik Maskvoje, bet ir Vakaruose, todėl NATO turėjo dar kartą paaiškinti, kad „nekariauja su Rusija”. Berlynas taip pat turėjo pasiteisinti: Vokietijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie Vakarų vienybę ir tai, kad sąjungininkų nesantaika nepageidautina.

Savo ruožtu kancleris Olafas Scholzas patikino, kad dėl puolamųjų ginklų tiekimo Ukrainai Vokietija netampa konflikto šalimi, ir pažadėjo neleisti eskaluoti Rusijos ir NATO santykių.

Jis teigė, kad to paties tikslo siekė visi Vokietijos vyriausybės nariai, įskaitant Annaleną Berbock. „Šiame kare tiesiogiai nedalyvauja nė viena NATO šalis. Ir to nebus”, – pažadėjo O. Scholzas. Spaudos konferencijoje Buenos Airėse, kur jis lankėsi su darbo vizitu, jis pakartojo:

„Tai Rusijos ir Ukrainos karas. Tai nepasikeis, jei teiksime Ukrainai finansinę ar humanitarinę pagalbą arba tieksime jai ginklus. Vokietija padarys viską, kad nebūtų jokios eskalacijos, dėl kurios kiltų Rusijos ir NATO šalių karas.