infa.lt

Linas Karpavičius. Kuo vadovaudamasis renkuosi maistą prekybos centre

Linas Karpavičius. Kuo vadovaudamasis renkuosi maistą prekybos centre

19 sausio
06:30 2023

Kalbėsiu apie tai, kokiais kriterijais vadovaudamasis renkuosi prekes prekybos centre ir bandysiu paaiškinti kodėl taip suprastėjo maisto produktų kokybė, bei išaugo jų kainos, rašo Linas Karpavičius savo asmeninėje Facebook paskyroje.

Niekas taip nemažina maisto kokybės ir nedidina maisto kainų, kaip konkurencijos nebuvimas. Kiek tik nori gali pasakoti ekonomistai apie mažą rinką, apie didelius administravimo ir logistikos kaštus, bet tai bus tik dalis tiesos. Pamenate kai atėjo Lidl kaip pakrito kainos ir pagerėjo maisto kokybė? Pats Lidl atnešė geresnę kokybę, bet neilgam. Kol A. Sabonio veidas švietė iš reklamos. Dabar, šis PC, pavirto net į prastesnį nei kiti senbuviai.

Tikroji konkurencija ir jos nauda pasireiškia tik tada kai rinką užplūsta mažieji gamintojai ir pardavėjai. Bet greitai Lietuvoje tapti ūkininku bus misija neįmanoma. O auginti naminius gyvulius, tvariai nepasirūpinant jų gerbūviu, bus draudžiama. Todėl konkurencijos dar nebus ilgai ir teks mums suktis kaip išmanome.

Lietuva, šis žemės ūkio kraštas jau nebeapsirūpina savęs nei kiauliena, nei vištiena. Kažkuo daromės panašūs į komunistinę Venesuelą, kuri anksčiau buvusi kavos ir jautienos eksportuotoja dabar pavirto į šio maisto importuotoją.

Pradedam

Duona. Kuo juodesnė duona tuo sveikiau. Venkite baltos forminės duonos. Suprantu, kad ji gali būti labai patogi, bet yra ir tamsesnės forminės.

Aliejus. Venkite augalinio aliejaus. Tokiu žymėjimu žymimas pigiausias ir dažnai maišytas aliejus, kurį dažniausiai sudaro sojos ir kukurūzų aliejai. Šios kultūros yra labiausiai genetiškai modifikuotos. Pirkite aiškiai įvardintą aliejų – saulėgrąžų, rapsų ir t.t.

Sviestas. Jokių margarinų ir tepių riebalų mišinių. Ant prekės turi būti aiškiai parašyta sviestas. Pirkite, kad ir pigiausią, bet sviestą. Kaip atsiranda akcijinis sviestas su nuolaidomis? Didieji pieno perdirbėjai iš visos perteklinės pieno produkcijos gamina pieno miltelius ir sviestą.

Pieno miltelius gali saugoti tris metus, sviestą du. Sviestas 25 kg kaladėmis laikomas šaldytuvuose. Einant galiojimui į pabaigą, sviestas suskaldomas į mažus gabalėlius ir atsiduria prekybos centrų (PC) lentynose su nuolaidomis. Šis sviestas neturi taip gerai pažįstamo mums visiems sviesto skonio, nes nėra šviežias.

Šviežio kartais pavyksta nusipirkti sveriamo, kurio kartas nuo karto randu mažesnėse krautuvėlėse. Sviesto galite pasigaminti ir patys. Nusipirkite grietinėlės, pripjaustykite česnako, krapų, įdėkite truputį druskos ir suplakite blenderiu. Turėsite gero sviesto. Gerą sviestą daro ŽŪB Šaltekšnis ir Ilzenbergo dvaro pieninė. Jis būna šviežias.

Pieno produkcija. Visi trys didieji Lietuvos pieno gamintojai apvaginėja pirkėjus. Jie įvaldę technologijas, kurios leidžia išskirti naudingas medžiagas, kurios vėliau atsiduria elitiniuose produktuose (pvz kietuosiuose sūriuose), kurie būna skirti išrankesniam pirkėjui arba eksportui.

Todėl dažniau stenkitės pirkti smulkesnių gamintojų, kurie to dar nemoka daryti. Vilkyškių, Kelmės, Žagarės pieninės, „Šaltekšnis”, Ilzenbergo dvaras.

Grietinė. Tik natūrali. Jokių grietinės ir augalinių riebalų mišinių. Pieno žvaigždžių maišelio pakuotėje mano skoniui yra nepamainoma. Galėčiau valgyti vieną. Šios grietinės kokybę, matomai bijoma sugadinti nes ji išlieka labai populiari ir gerai perkama (sprendžiu iš užimamo ploto lentynose).

Sūris. Su sūriais viskas neblogai. Manau šiame segmente Lietuvos gamintojai paaugo. Praeinu pro kamputyje vienišą sūrio gaminio poziciją. Truputį man gaila jo. Tikiuosi kokios picerijos jo nenaudoja ir neparduoda mums jo kartu su pica.

Jogurtas tik natūralus. Įsidedu žmonos darytos uogienės ir skaniau nebūna. Jogurtą perku iš ūkininkės.

Mėsa. Jokių problemų nėra jei perkate triušieną, avieną, veršieną, mėsinių galvijų mėsą. Ji tikrai gera. Jei perkate lietuvišką, tai jūs geriau viską suprantate nei aš.

Šiems gyvūnams labai sunku įsiūlyti kažką nevalgomo. Triušis greitai užvers kojas, o ir kiti gyvūnai gali pridaryti ūkiui daugiau žalos negaluodami arba nugaišdami.

O štai su kiaulėmis, kaip ir su žmonėmis galima eksperimentuoti. Taigi. Jokios vakuumuotos produkcijos. Jei jau perkate, tai kilmės šalis tik Lietuva. Geriausia skerdiena. Tik lietuviška.

Ja garsėja Norfa. Gaila, bet Lietuva nebeužsiaugina kiaulienos mėsos net savo poreikiams.

Paukštiena. Vištienos Lietuva taip pat nebeapsirūpina pilnai pati. 40 procentų Lietuvos rinkoje esanti vištiena – lenkiška. Jos valgyti negalima.

Ji visa užauginta naudojant antibiotikus. Lietuvišką tik ta, kuri turi žymėjimą – be antibiotikų. Kita jau yra su antibiotikais.

Aš paukštienos PC neperku. Yra Lietuvoje daug auginančių privačiai. 5-6 eurai už kilogramą ir turėsite tikrai geros vištienos. Kalakutienos nevalgau ir neperku dėl tos pačios priežasties.

E-priedai maiste. Ką valgome. E-kodų sąrašas ir galimas poveikis organizmui

Mėsos gaminiai. Jei perkate perdirbtą mėsos produkciją patenkate į didžiausią manipuliacijų lauką. Faktiškai vienetai produkcijos, kurią galėčiau patarti pirkti. Visų pirma žiūrėkite, kad nebūtų jokių skonio stipriklių E621, E645 ir visi kiti, kurių pirmas skaičius prasideda 6. Tai skonio stipriklių serija.

Kitą kartą būna pažymėti ne kodu, bet cheminiu pavadinimu – mononatrio gliutamatas. Pats jis nėra tiek kenksmingas, kad jo reikėtų bijoti, tačiau jis apgauna jus taip, kad jo nesant gaminyje, to produkto jūs paprasčiausiai nevalgytumėte. Skonio receptoriai neleistų jums to maisto net sukramtyti. Jūs greitai jį išspjautumėte.

Skonio stipriklis panaikina nemalonų pojūtį (kuris šiaip jau jus apsaugo nuo blogo ir jums kenksmingo maisto) ir leidžia gamintojui jums šį „maistą” sumaitinti.

Jei skonio stipriklio nėra, tada žiūrėkite sudėtį. Koks yra procentas mėsos? Jis turi būti kaip galima didesnis. Dažniausiai būna taip, kad nesant stipriklio mėsos dalis gaminyje padidėja, nes gamintojui nebeišeina jūsų apgauti.

Ir jis priverstas gerinti sudėtį. Ilgainiui vartojant daug tokio maisto (su skonio stiprikliais), pradeda augti svoris, jūs pradedate jaustis blogai. Teisingai. Tokį maistą valgant jūsų organizmas užteršiamas.

Toliau, prie sudėtyje esančios mėsos yra nurodoma jos kilmė. Arba ES, arba Lietuva. Aš perku tik su Lietuvos žymėjimu. Ir ne tik todėl, kad palaikau lietuvišką prekę, bet dar ir todėl, kad realiai ji yra geresnės kokybės.

Universalūs prieskoniai. Dauguma universalių prieskonių (Vegeta ir panašūs) savyje turi ir skonio stipriklį ir didelį kiekį druskos. Pirkite prieskonius, kurie yra be druskos ir be stipriklių. Pasigardinkite druska atskirai. Kam mokėti už druską prieskoniuose, kurios jūs net negalite pamatyti?

Kiaušiniai. Dažniausiai perku naminius privačiai iš kaimynų ar turgelyje. Bet kuo toliau, tuo sunkiau darosi jų įsigyti. Kaimynai nebespėja aprūpinti visų norinčių. Geram maistui kyla paklausa. PC kiaušinius perku pagal žymėjimą. Būtinai tik lietuviškus. Toliau žiūriu kainos ir auginimo būdo santykį. Pirmenybė žymėjimui 1- laisvėje laikomos, 2 – ant kraiko. Suprantama, kad 0 – žymintis ekologiškus kiaušinius būtų geriausia, bet kaina, bent jau man yra per didelė.

Šaldyti koldūnai. Svarbiausi du žymėjimai. Pirmas žymėjimas rodo kiek procentų sudaro įdaras ir kiek tešla. Įdaras turi būti ne mažiau 40%, o įdaro konsistencija ne mažiau 50% kiaulienos ir jautienos.

Pomidorų padažas. Pomidorų padažo sudėtyje pomidorų pasta turi sudaryti ne mažiau kaip 40% padažo sudėties. Maksimumas, kurį teko matyti buvo berods 51%. Galima gaminti ir savo pomidorų padažą. Nusiperkate pomidorų pastos ir eksperimentuojate. Deja, geros pomidorų pastos neliko. Kėdainių konservų ir Favorit neprilygsta anksčiau rinkoje buvusioms Gianna arba Spilva. Yra nebloga itališka tūbelėse, bet ji brangoka.

Kečupas. Nevalgomas produktas. Jei perkate padažą kam tas kečupas. Kečupas daromas iš tos pačios pomidorų pastos tik jos koncentracija produkte yra nepaprastai maža.

Majonezas. Geriau nevalgyti.

Alus. Pats jau nevartoju alkoholio 22 metus. Tą patį patariu daryti ir jums, bet jei nenorite manęs klausyti tai žinokite, kad visas Lietuvoje pagaminamas didžiųjų gamintojų alus yra iš koncentrato. Salyklinis gaminamas tik eksportui. Anksčiau buvo dvi daryklos, kurios darė salyklinį alų – Biržų alus (ne Rinkuškių) ir Kauno alus. Dabar nežinau. Su mažųjų daryklų alaus produkcija nesu gerai susipažinęs.

Vynas. Natūraliai fermentuotas vynas pasiekia alkoholio koncentraciją intervale nuo 9,5% iki 11,5%. Jei koncentracija mažesnė tai yra vyno gėrimas, t.y. vynas praskiestas sultimis ar vandeniu. Jei koncentracija didesnė – tai buvo pasiekta cukraus pagalba.

Tiesiog nepastebimai, dauguma net rimtų vyno gamintojų pradėjo savo gamybos technologijose naudoti pagreitintą fermentaciją. Jų stiprumas varijuoja nuo 12% iki 16%. Patikrinau Alitos, Anykščių vyno, gruziniškus, bulgariškus vynus – visi iki 11,5%. Tikrai natūrali fermentacija. Vadinamuosius kokteilius ir „sidrą” geriau apeiti aplink. Tai „sulčių” o gal net gaiviųjų gėrimų pagrindu pagaminti spiritiniai gėrimai.

Stiprieji alkoholiniai gėrimai. ES standartai leidžia šiuose gėrimuose savo sudėtyje iki 1,5% turėti metilo alkoholio. Kitaip sakant medžio spirito. Rimti žmonės jau senai tokius gėrimus kaip viskį parsiveža, per importo licenzijas turinčias įmones, bačkose ir išsipilsto. Rekomenduočiau rinktis amerikietišką ir kanadietišką viskį, burbonus.

Jokiu būdu nepirkti viskio jei pirmas barkodo skaičius 3. Tai reiškia, kad viskis buvo išpilstytas Prancūzijoje, jam suteikta prancūziška kilmė, bet realiai neaišku iš kur viskis buvo atvežtas. Nors etiketėje galite pamatyti ir užrašą Product of Scotland. Suprantama, jei galite sau leisti gerti stiprius gėrimus, kurių 1 litro kaina prasideda nuo 60 €, tada viskas gerai.

Vaisvandeniai ir sultys. Stop. Cukrus, cukrus, cukrus. Arba saldikliai. Geriau valgykite mandarinus užgerdami vandeniu.

Silkė ir žuvis. PC neperku. Neskani man ji. Labai retai nusipirkęs suvalgau. Dažnai išmetu nepabaigęs. O buvau didelis ir silkės, ir žuvies mėgėjas. Deja. Žuvis auginama fermose, o silkė apdorojama chemikalais, kurie sugadina silkę. Perku turguje ir pats darinėju.

Daržovės ir vaisiai. Pirmenybė lietuviškoms. Jei pas mus neauginama, tada kitas reikalas. Mandarino lietuviško dar nemačiau. Obuolys, morka, bulvė, kopūstas, česnakas, svogūnas, agurkas užaugintas vietoje yra žymiai palankesnis mūsų organizmui nei atvežtinis.

Medus. Tik šalia jūsų esančiame bityne, pas jums pažįstamą žmogų. Gamta, jūs, bitės, gėlės esate vientisame energetiniame lauke.

Jei šis mano rašinėlis sulauks dėmesio, pažadu parašyti dar vieną. Kaip mums pavyko apeiti prekybos centrą ir 80% maisto pirkti nesinaudojant PC paslaugomis. Ir turgus čia ne prie ko, nors ir jame kažkiek perku.

PAREMTI infa.lt         → Naujienlaiškis
žiūrėjo 431

Žymos

Atsiliepimų 4

  1. VŽA    -  2023-01-19, 08:13

    Įdomiai… Gal ir naudingai… Toks skanus viskis BUVO, kurio kodas prasideda skaičiumi 3…
    Prekybininkai „atrado” žmonių, jog brangiau sumokėjus, – jiems skaniau…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Norite    -  2023-01-19, 10:39

    zinoti ka valgote – klauskite furistu,kurie tampo saldytuvus! Beda,kad po to nieko valgyti nebenoresite,o juk vistiek reikes! O sitas zmogutis – ne tik pasakas jums perpasakoja,bet ir atvirai kliedi!

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Ri-mantas    -  2023-01-19, 12:27

    Aliejų reikia rinktis tik nedezodoruotą ir nerafinuotą. Rapsų geriau nenaudoti, nes su labai daug pesticidų yra apdorojami rapsų pasėliai. jeigu bet koks aliejus yra dezodoruotas, tai dažniausiai jis yra išgautas cheminių tirpiklių pagalba…

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Danga    -  2023-01-23, 11:22

    Geras straipsnis, norėtųsi daugiau informacijos šia tema.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
infa.lt

Apklausa

Ar jūs pasitikite rinkimais? T.y. tuo, kad jie vyksta sąžiningai?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...