infa.lt

Džina Lolobridžida (Gina Lollobrigida), pirmoji Europos kino žvaigždė, sužibėjusi sovietinio atšilimo laikais filmuose „Fanfanas Tulpė” („Fanfan La Tulipe”, Christian-Jacques, 1952 m.) ir „Duona, meilė ir fantazija” („Bread, Love and Fantasy”, Luigi Comencini, 1953 m.), mirė Romoje, sulaukusi 96 metų.

Išėjo paskutinė Marilyn Monroe ir Sophia Loren konkurentė, su kuriomis Džina rimtai kovojo seksualumo ir visų pirma tobulų kūno proporcijų srityje.

„Danguje mačiau daug žvaigždžių, bet tokių kaip tu dar nemačiau”, – pasirašė savo nuotrauką Džinai pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas Maskvoje vykusiame 1961 m. kino festivalyje. O gal ir ne. „Aš vis dar nesu vedęs tik todėl, kad nesu sutikęs tokios moters kaip tu”, – sakė jai Fidelis Kastro. O gal ir ne. „Mane vadina amerikiete Džina”, – pavydžiai skundėsi Marilyn Monroe. „Jie mane vadina itale Monroe”, – atšovė Džina. O gal ji to ir nesakė.

Kai Sophia Loren apdraudė savo biustą 120 000 dolerių, Džina atsakė 600 000 dolerių. Sakoma, kad Sirijos generolas Atlasas uždraudė savo jaunuoliams šaudyti į italų kareivius Libane, kad nebūtų įžeista jo dievinama Džina. O gal ir ne. Kam rūpi, kad Roberto Z. Leonardo filmas, kuriame vaidino Džina, vadinosi „Gražiausia pasaulio moteris” (1955).

Džina nebuvo tokia puiki aktorė kaip Sophia Loren ar Claudia Cardinale ir nesiekė dramatiškų vaidmenų. Ji nenorėjo būti aktore ir ja tapo, kaip pati sako, „per klaidą”. Mergaitė, dailidės duktė, norėjo būti operos dainininke arba dailininke ir nugalėtoje pokario Romoje piešė karikatūras praeiviams gatvėse: „Ei, pone, pirk, pigiai”.

Tačiau motina privertė ją pasinerti į filmų sūkurį. Esą, trys tavo seserys jau vaidina masinėse scenose ir neša namo neįsivaizduojamus pinigus skurdžiai, tikrai skurdžiai šeimai. O tu kuo geresnė? Pasirodė, jog geresnė viskuo.

Natūralu, kad Holivudas negalėjo nepastebėti tokio viliojančio kąsnelio kaip Džina. Ją į Kaliforniją atviliojo, kaip teigiama, pamišęs ir nevykėlis pleibojus, turtingiausias pasaulio žmogus Hovardas „Aviatorius” Hjūzas (Howard „The Aviator” Hughes). Iš jos Holivudo filmų istorijoje išliko tik vienas – Kingo Vidoro filmas „Saliamonas ir Sabos karalienė” (1959). Džina, žinoma, suvaidino karalienę: na, o ką dar ji galėjo suvaidinti?

Septintojo dešimtmečio pradžioje netikėtai suvaidinusi autoriniame Jerzy Skolimowskio filme „Karalius, karalienė, Džekas” („King, Queen, Jack”, 1972), Lolobridžida išsiskyrė su kinu. Atsidavė fotografijai ir skulptūrai, apie kurias svajojo nuo jaunystės.

1996 m. sausį ji atvežė savo nedidelę parodą į Maskvos kino festivalį „Meilės veidai”, gėrė šampaną ir, regis, buvo nerūpestingai laiminga – kaip šeštojo dešimtmečio filmų herojės.