infa.lt

Kur būtų mūsų pasaulis be Amerikos – be krikščionybės, kapitalizmo, laisvosios rinkos ir neatimamų žmogaus teisių? – užduoda retorinį klausimą Eric Utter portale „The American Thinker”.

Ar kas nors būtų išradęs konvejerius ir masinę gamybą? Ar būtų buvę gausu ir prieinama visų rūšių prekių? Kas kitas per pastaruosius kelis dešimtmečius būtų galėjęs ištraukti iš skurdo milijardus žmonių?

Ar kas nors būtų išradęs elektrą? O kas būtų išradęs dantų siūlą, klausos aparatus, defibriliatorius, radiokarboninę analizę, šviesoforus, avarijų testų manekenus, lazerius, šviesos diodus, chemoterapiją, mikrobangų krosneles, vaizdo žaidimus, mobiliuosius telefonus, šviesolaidžius, elektroninį paštą, asmeninius kompiuterius, dangoraižius, kabamuosius tiltus, lėktuvus, fonografą, elektros lemputes, internetą ir GPS?

Tai tik keli iš stulbinančio skaičiaus amerikietiškų išradimų, kurie atnešė didžiulę naudą žmonijai. (autorius pamiršo paminėti svarbų dalyką – kas pasauliui atnešė ekonomines krizes – sarmatas.lt past.)

Šiandien žmonės, palaikantys „Woke” judėjimą, daug kalba apie „išnaudojimą” ir „žalos atlyginimą”. Išnaudoti?! Amerikos išradimais, technologijomis ir idėjomis naudojasi beveik visos pasaulio šalys. (Arba juos pavogė, kaip Kinijos atveju).

Galbūt būtent JAV turėtų gauti kompensacijas iš milijonų žmonių, kurie išgyveno dėl Amerikos išradimų ir technologijų, ir iš visų šalių, kurios gavo didžiulę naudą iš jų naudojimo, rašo autorius.

Tiesa, kad patys Amerikos įkūrėjai daug ko sėmėsi iš Europos Apšvietos epochos. Rašydamas Nepriklausomybės deklaraciją Thomas Jeffersonas naudojosi kai kuriomis Johno Locke’o idėjomis, ypač jo požiūriu į neatimamas žmogaus teises.

Deja, kryptį, kuria šiandien juda Vakarų šalys, galima pavadinti tik „neišmanymo” arba „kvailumo amžiumi”.

Anksčiau svarstydavome ir aptardavome žmonijos istorijoje sukauptą išmintį ir žmogaus santykį su Dievu, o šiandien net negalime pripažinti, kad egzistuoja dvi lytys, ir apibrėžti, kuo jos skiriasi.

Mes Vakaruose atsidūrėme ties riba, kai iš savo gyvenimo išstumiame Dievą ir atmetame laisvąją rinką, tuo pat metu visa leidžiamumą, tinginystę ir amoralumą iškeldami į dorybės lygmenį.

Džeikobas Bronovskis, rašydamas apie žmonijos iškilimą, nenumatė mūsų nuopuolio, o mūsų patiriamas nuopuolis gali būti negrįžtamas dėl to, kad kairieji visiškai kontroliuoja beveik visus žmogaus egzistencijos aspektus daugumoje Vakarų šalių.

Amerikoje – Amerikoje! – šiandien kyla grėsmė žodžio, susirinkimų ir religijos laisvei, taip pat teisei ginti save ir savo šeimą. Ribotos valdžios idėja tėra praeities laikų priminimas.

Prisiminkime garsųjį Patricko Henrio šūksnį: „Duok man laisvę arba mirtį”. Tačiau dabar atrodo, kad Kinijos ir Irano piliečiai yra pasirengę labiau rizikuoti, kad įgytų bent šiokį tokį laisvės pavidalą, nei mes, amerikiečiai.

Kaip atsidūrėme tokioje situacijoje? Mes atsisakėme tinkamai suprasti kairiųjų tikslus ir motyvus. Mes leidome kairiesiems įtikinti mus, kad nėra objektyvios tiesos ir, kad moralė yra 100% pakeičiama ir subjektyvi. Ir kažkodėl atsisakome pripažinti, kad tai gali lemti tik visišką nuosmukį ir katastrofą. Kažkas kartą pasakė:

„Didžiausias velnio triukas – įtikinti pasaulį, kad jo nėra.”

Na, tai yra pasekmė. Daugelis šiuolaikinių kairiųjų puikiai įsijautė į velnių vaidmenį. Ir jie jau baigė savo „ilgą žygį”, kurį žadėjo pradėti dar 1960 m. Gaila, kad mažai kas iš mūsų tada jais patikėjo. Tai buvo vienintelis kartas, kai jie sakė tiesą.

Kartą per sūnaus tėvų ir mokytojų konferenciją paklausiau „pedagogo”, kodėl, jo nuomone, Jungtinės Valstijos yra tokios sėkmingos. Jis atsakė: „Taip yra tik todėl, kad esame didelė šalis, turinti daug gamtos išteklių, draugiškus kaimynus ir du vandenynus.”

Atsakydamas paklausiau jo, kaip jis paaiškintų stulbinančią mažyčio Honkongo ekonominę sėkmę, turint omenyje, kad Rusijos – didžiausios pasaulio šalies, turinčios daugiausiai išteklių, – ekonomika istoriškai buvo maža ir ji nesugebėjo greitai ir ryžtingai nugalėti tokių šalių kaip Prancūzija, Japonija ir Suomija kariniuose konfliktuose.

Jis nieko neatsakė, tik papurtė galvą ir sumurmėjo kažką panašaus į „na, jūsų laikas baigėsi”.

Iš esmės tai yra tai, ką dabar mums sako kairieji. Jie neturi atsakymų ir nenori susitaikyti su tiesa, todėl įžeidinėja kitus ir sako, kad „jūsų laikas baigėsi”. Ir tada jie teigia, kad jei nugalės mūsų įsitikinimai – tai bus „mūsų demokratijos” pabaiga.

Jei Vakarai, ypač Jungtinės Valstijos, skatins savo pačių žlugimą, likęs pasaulis tiesiog nugrims į tamsą ir galbūt visiems laikams.

Kas už tai sumokės kompensaciją?

šaltinis: sarmatas.lt