infa.lt

Antradienio (gruodžio 6 d.) rytą ES teisės aktų leidėjai susitarė priimti naują įstatymą, kuriuo būtų užtikrinta, kad Sąjungoje parduodama produkcija nebūtų susijusi su miškų naikinimu ar kirtimu, rašo „Euractiv”.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, 1990-2020 m. dėl miškų naikinimo išnyko didesnė nei ES miškų teritorija. MŽŪO teigimu, ES vartojimas yra didelė to priežastis – dėl jo prarandama apie 10 proc. visų miškų.

„ES daug vartoja ir prekiauja prekėmis, kurios labai prisideda prie miškų naikinimo, pavyzdžiui, jautiena, kakava, soja ir mediena”, – sakė Čekijos, kuri derėjosi 27 ES šalių vardu, aplinkos ministras Marianas Jurečka

Pagal naująjį įstatymą visos bendrovės, norėdamos ES rinkoje parduoti tokius produktus kaip kava, kakava ir mediena, privalės pateikti suderinimo patikrinimo pareiškimą. Su miškų naikinimu susijusioms įmonėms bus uždrausta importuoti ir eksportuoti į ES.

„Didelis šio įstatymo ypatumas – tai pirmas pasaulyje palmių aliejaus, kakavos, kavos, jautienos ir kaučiuko atveju – yra įpareigojimas turėti sertifikatą, pagrįstą palydovinėmis nuotraukomis ir GPS koordinatėmis, kad būtų galima tiksliai žinoti, iš kur prekė kilusi”, – aiškino Europos Parlamento Aplinkos komiteto pirmininkas Pascalis Canfinas.

„Atvykę į ES vidaus rinką – Amsterdamo ar Havro uostą – privalote parodyti šį pažymėjimą. Jei jo neturite, negalite įvažiuoti”.

Atliekamų patikrinimų kiekis priklausys nuo gamybos šalies, o didžiausios rizikos šalyse bus patikrinta 9 proc. ūkio subjektų ir prekybininkų, prekiaujančių produktais.

Trečiasis Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Vadovų Tarybos derybų raundas prasidėjo pirmadienio vakarą (gruodžio 5 d.) 18.30 val.

Po kiek daugiau nei devynių valandų derybininkai susitarė, kad įstatymas bus taikomas įvairioms prekėms, įskaitant galvijus, kakavą, kavą, palmių aliejų, soją ir medieną, taip pat produktams, kurių sudėtyje yra šių prekių, kurie buvo šeriami šiomis prekėmis arba kurie pagaminti naudojant šias prekes, pavyzdžiui, odai, šokoladui ir baldams.

Europos Parlamentas sėkmingai išplėtė pirminio pasiūlymo taikymo sritį ir į prekių, kurioms taikomas deramo patikrinimo reikalavimas, sąrašą įtraukė gumą, medžio anglį, spausdintus popieriaus gaminius ir tam tikrus palmių aliejaus darinius.

Dar vienas Europos Parlamento „laimėjimas” – pavyko užtikrinti platesnę miškų nykimo apibrėžtį, kuri dabar apima pirminių miškų arba natūraliai augančių miškų pavertimą plantacijų miškais.

Ši apibrėžtis taip pat gali turėti įtakos ES šalims ir buvo „labai karti piliulė, kurią turėjo nuryti ES Taryba”, – po susitarimo EURACTIV sakė Parlamento šaltinis.

Ne vėliau kaip po dvejų metų nuo direktyvos įsigaliojimo ES vykdomoji institucija turės apsvarstyti galimybę išplėsti įstatymo taikymo sritį, įtraukiant žemę, kurioje sukaupiama daug anglies dioksido ir kuri yra vertinga biologinei įvairovei, taip pat kitas žaliavas.

EP nariams taip pat pavyko įtraukti žmogaus teisių apsaugą. Bendrovės turės patikrinti, ar laikomasi gamybos šalies įstatymų, įskaitant žmogaus teises ir vietinių gyventojų teises.

Įstatymas įsigalios praėjus 20 dienų po to, kai jį oficialiai priims Europos Parlamentas ir ES šalys (tikimasi, kad tai įvyks kitais metais), tačiau didelėms ir vidutinėms bendrovėms jis bus taikomas tik po 18 mėnesių, o labai mažoms ir mažoms bendrovėms – po 24 mėnesių.

infa.lt: Ką iš esmės reikia toks įstatymas? Ar jis apsaugos miškus? – Jei žmonės norės valgyti, statytis medinius namus, naudoti medinius baldus, važinėti guminiais (su kaučiuku) ratais, valgyti jautieną, gerti kavą, kakavą, naudoti palmių aliejų, valgyti sojas – miškų šis įstatymas neišgelbės. Bent jau vietiniam naudojimui miškai bus kertami kaip ir anksčiau.

Prisiminkime „Ikea” kompaniją, kuri superka (ir Lietuvoje) ir kerta miškus visame pasaulyje baldams. Jos verslas remiasi vien miškų kirtimu. Negi kažkas tikrai tiki, kad ji nustos tą dariusi? Jai priklauso didžiuliai jau iškirstų miškų plotai ir niekas negalės patikrinti iš kada iškirstų medžių pagaminti šiandien eksportuojami/importuojami baldai. Ar prieš įstatymo įsigaliojimą ar po.

Tačiau su naujomis ganyklomis galvijams bus sudėtingiau, kaip ir naujomis kavos, sojų ir kitų produktų, išvardintų įstatymo projekte, plantacijomis.

Iš esmės šiuo įstatymu siekiama užkirsti kelią naujo verslo atėjimui į šią sritį, tuo pačiu neuždraudžiant senojo. Toks įspūdis, jog šį įstatymo projektą parengė būtent suinteresuoti verslo lobistai, siekiantys išsaugoti savo rinką be didesnės konkurencijos. Prisidengę kilniu tikslu – miškų apsauga.

Beje, šiame įstatymo projekte nėra atsakymo į klausimą – „Kokiu teisiniu pretekstu iš medžio pagaminti baldai bus leidžiami apskritai importuoti/eksportuoti pardavimui į ES”.