infa.lt

Kartas žmonėms po maudynių ar po galvos plovimo tenka susidurti su nemaloniu dalyku: ausų sieros kamščiu, kai atrodytų be jokios priežasties staiga dalis garsų pasaulio tiesiog pranyksta, o vietoje tos dalies ausyje girdisi tik spengimas sumišęs su jausmu, kad į tą ausį sugrūstas kamštis nepraleidžiantis jokio kito garso. Tas kamštis juntamas net fiziškai kaip spaudimas ausyje.

Sutikime – pojūtis tikrai nemalonus ir kaip taisyklė dažniausiai pats nepraeina, todėl gyvenimas pradeda dažytis juodomis spalvomis o smegenyse sukasi vienintelė mintis: kaip to atsikratyti?

Kai kurie tokiu atveju iškart griebiasi ausų valymo populiaria priemone – pagaliukais apvyniotais vata, kurie šiaip jau nėra skirti tokioms situacijos – greičiau jau tik kasdienei ausų priežiūrai pavalant jas iš viršaus.

Ausų kamščio atveju šios priemonės gali tik įstumti tą susidariusį ausyje sieros kamštį gilyn arba jį tiesiog sutrombuoti vidiniame ausies kanale, kas papildomai sukelia, kaip nemalonių pojūčių, taip ir padaro sudėtingesne galimybę greitai tą kamštį pašalinti.

Ausų kamštis susidaro nuo sieros dengiančios vidinį ausies kanalo paviršių. Sieros funkcija ausyje yra apsauginė – tai yra būtinas elementas normaliam mūsų ausų, o su tuo ir klausos funkcionavimui.

Vieni žmonės niekada neturi problemų su savo ausų sieros mechanizmu, kiti su šiomis problemomis gali susidurti kas 2-4 mėnesius. Tai visiškai individualus dalykas, todėl ir spręsti su tuo susijusias problemas reikia individualiai. Vienų ausyse ta siera yra tirštos konsistencijos, o kitų ji išdžiūsta ir paprasčiausiai išbyra nepalikdama žymės.

Patekęs į ausį vanduo, esant ausyje didesniam sieros kiekiui, ją tiesiog priverčia išbrinkti, po ko mes ir pajaučiame aukščiau aprašytus nemalonius pojūčius pranešančius mums apie kamštį.

Nereikėtų pulti į paniką ir griebtis pagaliukų su vata – tai tik pablogins situaciją. Nesant namuose ausų ar vandenilio peroksido lašų, reikėtų tiesiog iškart keliauti į vaistinę ir jų nusipirkti.

Nusipirkite 3 procentų vandenilio peroksido buteliuką, pipetę (jei namie neturite), vienkartinį švirkštą vandeniui. Galima naudoti ir ausų lašus, suminkštinančius kamštį, bet kadangi mūsų praktika paremta vandeninio peroksidu – tai šį būdą čia ir aprašome.

Norėtume priminti, kad visi naudojami skysčiai turėtų būti kūno temperatūros – ausis jautrus organas, todėl nevertėtų jo erzinti vėsiais skysčiais.

Atsigulame ant šono viršuje palikę tą ausį, kuri užsikimšusi ir pritraukę į pipetę vandenilio peroksido (apie trečdalį pipetės) lėtai suleidžiame jį į ausį. Tada suimame ausį už krašto ir patampome į šonus, kad skystis lengviau sutekėtų į ausies kanalą.

Ausyje pasigirsta šnypštimas ir burbuliavimas – vandenilio peroksidas pradeda tirpdyti sierą ausyje. Neišsigąskite – taip turi būti. Palaukiate, kol šnypštimas tampa visai retas, tada pakreipiate galvą ir leidžiate ištekėti skysčiui iš ausies. Šis procesas gali trukti iki 5 minučių.

Štai tada paimate pagaliuką su vata ir atsargiai išvalote iš ausies skysčio likučius su siera. Šį procesą pakartojate dar 1-2 kartus ir tada paėmę švirkštą pritraukiate į jį šilto vandens, suleidžiate jį į ausį laikydami galvą ant šono, kad vanduo neištekėtų ir taip pat patampote už ausies krašto, kad jis patektų vidun į ausies kanalą. Tiesiog praplaunate nuo vandenilio peroksido likučių.

Galima su paprasta gumine klizma (švaria suprantama) palenkus ausį žemyn ir įstačius guminio antgalio galą į ausį (galas nukreiptas aukštyn), su jėga nukreipti srovę į ausies vidų. Tas gali padėti išvalyti ausį kur kas greičiau, nei paprastai skalaujant. Kartais iškrenta tokie sieros gabalai, kad akys netiki tuo, kad jie tokio dydžio galėjo tilpti ausyje.

Pakreipę ausį leidžiate vandeniui ištekėti – nebijokite, kai sieros nebelieka, vanduo ausyje nebeužsilaiko. Sausai išvalote ausį ir jei kamščio pojūtis niekur nedingo, kartojate procedūrą iš naujo. Nustebsite pamatę kiek sieros yra susirinkę jūsų ausyje.

Procedūrų skaičius individualus – viskas priklauso nuo kamščio dydžio ir to, kokiu metu jūs ėmėtės daryti šią procedūrą. Jei visgi pradžioje bandėte valyti pagaliukais – procedūros pasikartojimų reikės daugiau, jei iškart, kai tik pajutote kamštį – mažiau.

Bet kuriuo atveju, procedūrą reikės kartoti tol, kol pajusite pilnai atstatę klausą. Šio aprašomo praktinio vadovo atveju procedūrą teko kartoti apie 2 valandas. Kamštis buvo susidaręs maudantis vonioje, papildomai sutrombavus jį pagaliukais su vata skirtais ausų priežiūrai, pritaikytais ausų valymui. Todėl reikėtų prisilaikyti rekomendacijų nevalyti ausų giliau, nei pasiekiate mažuoju piršteliu.

Pilnai išvalius ausies (ausų) kanalą galite pradėti girdėti naujus garsus, t.y. net geriau, nei iki tol, nes žmonės, kurių ausys linkusios į kamščius, tiesiog dažnai nejaučia mini kamščių bloginančių klausą. Prie nežymaus klausos blogėjimo įprantama ir priemonių imamasi tik tada, kai kamštis juntamas aiškiai.

Nerekomenduojama šios procedūros taikyti vaikams (tiesa niekur nepaaiškinta kodėl nerekomenduojama), tačiau šio aprašyto atvejo autorius pats ją sėkmingai naudojo ir liko visiškai patenkintas pasiektu rezultatu.

Papildymas (2022-09-17)

Procedūrą, pasirodo, galima gerokai sutrumpinti – pakanka vieną kartą įlašinti peroksido ir palaukti, kol nustos šnypšti – taip suminkštinama ausyje esanti siera. Tada paimame paprastą guminę klizmą, pritraukiame šilto vandens pasilenkę ties kriaukle, ir pasukę klizmos antgalį truputį kampu į vidinę ausies pusę, paleidžiame stiprią srovę (tą patį daro ir poliklinikoje). Po 2-3 srovės procedūrų teliks ištekinti iš ausies likusį vandenį ir ją sausai nušluostyti. Galite nustebti pamatę kiek bus išplauta sieros.

Nuo redakcijos:
sarmatas.lt neprisiima atsakomybės už šio, straipsnyje paminėto ausies plovimo būdo rezultatus. Straipsnyje išdėstyta medžiaga yra asmeninė jo autoriaus patirtis. Visada geriau kreiptis pas gydytojus, kurie yra oficialūs mūsų sveikatos sargai, turintys teisę gydyti ir išgydyti.

sarmatas.lt