infa.lt

Pasibaigus karui Ukrainoje Vokietija turėtų naudoti rusiškas dujas ir ilgiau eksploatuoti atomines elektrines, pareiškė antradienį Saksonijos ministras pirmininkas Michaelis Kretschmeris per klimato kaitos ministro Roberto Habecko vizitą regione, praneša Euractiv.

Per bendrą spaudos konferenciją po jų susitikimo konservatyvusis M. Kretschmeris paragino atomines elektrines išlaikyti veikiančias ir po federalinės vyriausybės numatytos pabaigos datos – 2023 m. pavasario.

Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) politikas pridūrė, kad norėdama užsitikrinti energijos tiekimą Vokietija turėtų „atsigręžti į Rusiją, kai šis karas baigsis”, ir paragino siekti karo pabaigos „diplomatinėmis priemonėmis”.

Siekis apsieiti be rusiškų dujų būtų „istoriškai neišmanus ir geopolitiškai neteisingas”, pridūrė Kretschmeris, kuris taip pat yra vienas iš keturių CDU pirmininko pavaduotojų.

Tuo tarpu R. Habeckas replikavo pabrėždamas, kad „būtent Vladimiro Putino Rusija sustabdė dujų tiekimą”. Jis taip pat pabrėžė glaudaus federalinės ir regioninės valdžios bendradarbiavimo svarbą energetikos krizės akivaizdoje.

Saksonija yra dešimtasis regionas, kurį Habeckas aplankė nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas, siekdamas, kad vadinamosios federalinės žemės (Bundesländer), turinčios svarbią kompetenciją Vokietijos federalinėje sistemoje, pritartų jo planams dėl klimatui palankesnio energijos tiekimo.

Žaliųjų federaliniam ministrui, garsėjančiam savo aiškia pozicija Rusijos atžvilgiu ir atsinaujinančiosios energijos propagavimu, ir konservatyviam regiono vadovui, kuris nuo karo Ukrainoje pradžios ne kartą buvo patekęs į laikraščių antraštes savo prorusiškais pareiškimais, sunkiai sekėsi rasti bendrą kalbą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltos energetikos krizės Vokietija atsidūrė kitų valstybių narių kritikos centre.

Ypač keli Europos analitikai ir politikos formuotojai pirštu rodė į strateginį Vokietijos sprendimą labai priklausyti nuo Rusijos energijos, kad užtikrintų savo ekonomikos ir pramonės augimą.

2021 m. Rusija sudarė 55 % Vokietijos importuojamų dujų, iki 2022 m. birželio mėn. ši dalis buvo sumažinta iki 26 %, o vyriausybė nusprendė iki 2024 m. vidurio pakeisti visą rusiškų dujų importą kitais tiekėjais.

Šiuo metu Vokietija negauna jokių dujų iš Rusijos, paaiškino Robertas Habeckas.

Prieš karą dujotiekio „Nord Stream 2” projektas, kuriuo būtų padvigubintas rusiškų dujų srautas tiesiai į Vokietiją, sukėlė įtampą Europoje ir Vašingtono nepasitenkinimą.

Dujotiekis, kuris buvo laikomas geopolitiniu žaidimo pokyčiu Vokietijos energijos tiekime, buvo techniškai parengtas 2021 m. rugsėjį ir jam tereikėjo gauti galutinį Vokietijos ir ES institucijų patvirtinimą.

Tačiau tai taip ir neįvyko, nes prasidėjo karas Ukrainoje.

Tiek B. Obamos, tiek D. Trumpo administracijos priešinosi dujotiekiui, tačiau viskas pasikeitė 2021 m. liepą, kai JAV prezidentas Joe Bidenas nusprendė neskirti sankcijų dujotiekio projekto dalyviams.

„Žala Amerikos nacionaliniams interesams bus didelė”, – komentavo tada įtakingas leidinys „Foreign Policy”.

Nuo to laiko keletas Vokietijos politikų padarė viešus pareiškimus dėl „Nord Stream 2” ir apskritai dėl Vokietijos priklausomybės nuo Rusijos energetikos.

„Aš klydau […] Mes visi klydome”, – neseniai pareiškė buvęs Vokietijos finansų ministras konservatorius (CDU) Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schäuble).

Vokietijos prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier), aktyviai rėmęs „Nord Stream 2”, taip pat apgailestavo, sakydamas, kad jo „prisirišimas prie „Nord Stream 2″ buvo akivaizdi klaida”.

Tačiau buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, daugiausia atsakinga už žalią šviesą prieštaringai vertinamam dujotiekiui, ir toliau gina savo politiką Rusijos atžvilgiu, rugsėjo pabaigoje pareiškusi, kad Europai reikia saugumo architektūros, kuri „apimtų Rusiją”.

Rusiškų dujų pakeitimas sukėlė galvos skausmą Briuselyje, nes nėra greitų ir veiksmingų sprendimų, todėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) ieškoma JAV.

Pasak Corey Grindal, „Cheniere”, didžiausios JAV SGD eksportuotojos, vykdančiojo viceprezidento, atsakingo už pasaulinę prekybą, Corey Grindal, šiais metais JAV Europai jau patiekė „šiek tiek mažiau nei 40 mlrd. kubinių metrų” dujų, o tai yra „beveik pusė” 80 mlrd. kubinių metrų dujų, kurias tikimasi gauti iš Rusijos per visus metus.

Išskirtiniame interviu EURACTIV jis teigė, kad jo bendrovė yra „pasirengusi statyti papildomus įrenginius”, kad patenkintų ES paklausą, tačiau papildomi pajėgumai bus pradėti eksploatuoti ne anksčiau kaip „antroje šio dešimtmečio pusėje”.