infa.lt

REUTERS

Tokią antraštę skelbia lenkų portalas MN, pateikdamas duomenis apie ginkluotės Europoje esamus ir išsiųstus Ukrainai pajėgumus, bei jų gamybos problemas Europoje.

• Rusijos prezidentas gali įsakyti ginklų gamintojams pereiti prie 24 valandų per parą gamybos, pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
• Pasak jo, Maskva kai kuriuos karius išsiuntė ne į fronto liniją, o į gamyklas.
• Estija skyrė Ukrainai trečdalį savo gynybos biudžeto.
• Norvegija išsiuntė Ukrainai daugiau kaip 45 proc. savo haubicų atsargų, Slovėnija – beveik 40 proc. tankų, o Čekija – apie 33 proc. raketų paleidimo įrenginių „Salvo”.

Dėl ginklų trūkumo Europoje Ukrainos sąjungininkams gali tekti priimti sunkų sprendimą, ar toliau remti Kijevą. Šios šalys taip pat svarsto, kad jei jų atsargos bus per mažos, jos gali būti užpultos pačios. Todėl, kai kurios Europos šalys sprendžia dilemą, ar toliau siųsti ginklus Ukrainai.

Pavyzdžiui, AP rašo, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą sumažėjo ne tik kelių mažesnių šalių, bet ir kai kurių didesnių NATO šalių ginklų atsargos. JAV ir kitos NATO narės išsiuntė Ukrainai ginklų ir kitos įrangos už milijardus dolerių; kai kurios sąjungininkės pristatė visus sovietmečio ginklus ir laukia, kol juos pakeis JAV ginkluote.

Tačiau kai kurioms Europos šalims gali būti sunku greitai papildyti savo atsargas, nes jos nebeturi stipraus gynybos sektoriaus, galinčio greitai pasigaminti reikiamų ginklų ir šaudmenų. Daugelis jų priklauso nuo dominuojančios JAV gynybos pramonės, kuri išstūmė kai kuriuos konkurentus.

Dabar, pasak AP, šios šalys susiduria su dilema: ar jos turėtų toliau siųsti savo ginklų atsargas į Ukrainą ir taip didinti savo pažeidžiamumą galimos atakos atveju? O gal jie turėtų saugoti tai, ką dar turi, kad apsisaugotų, o tai gali padidinti Rusijos pergalės Ukrainoje tikimybę?

Po beveik aštuonis mėnesius trukusių intensyvių kovų Ukrainos sąjungininkai Europoje mano, jog karas tęsis dar daug mėnesių, o gal ir metų. Tuo pat metu abi pusės sparčiai eikvoja savo ginklų atsargas. Pergalė gali priklausyti nuo to, kas ilgiau išsilaikys.

Pevkuras:
Spėjame, kad Rusija greičiau atkurs savo pajėgumus, nes Rusijos prezidentas gali įsakyti ginklų gamintojams pereiti prie gamybos visą parą – pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras. Pasak jo, Maskva kai kuriuos karius išsiuntė į gamyklas, o ne į frontą.

Kaip teigia Pevkuras, Rusija turi patirties, kai kas kelerius metus pertvarko savo kariuomenę, kad galėtų pradėti invaziją prieš Europos kaimynes, ir paminėjo 2008 m. karą Gruzijoje, 2014 m. Rusijos įvykdytą Ukrainos Krymo pusiasalio aneksiją, o dabar – plataus masto invaziją į Ukrainą.

Didelė parama
Atsargos yra mažos, nes pasibaigus Šaltajam karui karinės išlaidos tapo mažesniu daugelio Europos šalių prioritetu. JAV ginklų bendrovės, teikiančios paraiškas Europos sutartims gauti, taip pat suvaidino dar vieną vaidmenį išstumiant šalių nacionalinius gynybos pajėgumus.

Estija skyrė Ukrainai trečdalį savo gynybos biudžeto, sakė Pevkuras. Norvegija išsiuntė Ukrainai daugiau kaip 45 proc. savo haubicų atsargų, Slovėnija – beveik 40 proc. tankų, o Čekija – apie 33 proc. raketų „Salvo” paleidimo įrenginių.

Nuo vasario mėnesio JAV skyrė Ukrainai daugiau kaip 17,5 mlrd. dolerių ginklams ir įrangai, todėl kai kuriems Kongreso nariams kilo klausimų, ar jos taip pat per daug nerizikuoja.

Pentagonas nepateikia duomenų apie savo atsargas. Vašingtone įsikūręs Stimsono centras apskaičiavo, kad dėl karo Ukrainoje JAV prieštankinių raketų „Javelin” atsargos sumažėjo iki trečdalio, o priešlėktuvinių raketų „Stinger” – 25 proc. Tai taip pat sumažino artilerijos atsargas, nes M777 haubicos nebegaminamos.

Kai Lietuvos kariuomenės vadas, Valdemaras Rupšys viešai pripažino, kad siūlys nebeperduoti Ukrainai tam tikros ginkluotės, nes „daugiau nusirengti nebegalime“, už tai susilaukė viešos kritikos, kad tą „gali ne taip suprasti Ukraina”, ir, kad tokie klausimai sprendžiami uždaruose valstybės gynimo tarybos posėdžiuose.