infa.lt

Analitinio centro „Bruegel” paskelbto tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus Europos vyriausybės skyrė beveik 500 mlrd. eurų, kad sušvelnintų piliečiams ir bendrovėms kylančias dujų ir elektros energijos kainas, rugsėjo 21 d. praneša Reuters.

Kai kainos sparčiai augo, vyriausybės ėmėsi priemonių mažmeninėms elektros energijos kainoms mažinti, mažino energijos mokesčius ir teikė subsidijas išaugusias sąskaitas apmokantiems žmonėms

Dujų ir elektros energijos kainos Europoje šoktelėjo, nes Rusija, keršydama už Vakarų sankcijas dėl invazijos į Ukrainą, sumažino kuro eksportą, teigia Reuters.

Jei įskaičiuotume pinigus, kuriuos vyriausybės skyrė nacionalizuoti, gelbėti ar teikti paskolas sunkumų patiriančioms energetikos įmonėms, ES vyriausybės išleido beveik 450 mlrd. eurų, teigė analitinis centras.

Vokietija nacionalizavo dujų importuotoją „Uniper” (UN01.DE), o Didžioji Britanija apribojo didmenines elektros energijos ir dujų kainas įmonėms.

Dauguma priemonių turėjo būti laikinos, tačiau, pasak Bruegel, valstybės intervencija tapo „struktūrine”.

„Akivaizdu, kad valstybės finansų požiūriu tai nėra tvaru”, – sakė „Bruegel” vyresnioji mokslo darbuotoja Simone Tagliapietra.

„Vyriausybės, turinčios daugiau fiskalinių galimybių, neišvengiamai geriau įveiks energetikos krizę ir žiemos mėnesiais konkuruos su kaimyninėmis šalimis dėl ribotų energijos išteklių.”

Vokietija, didžiausia ES ekonomika, yra didžiausia bloko išlaidautoja – ji skiria 100 mlrd. (200 mlrd dabartiniais duomenimis) eurų, palyginti su 59 mlrd. eurų Italijoje ar 200 mln. eurų Estijoje.

Kroatija, Graikija, Italija ir Latvija energetikos krizei spręsti skyrė daugiau kaip 3 proc. savo BVP.

Praėjusią savaitę ES pasiūlė viso bloko priemones, skirtas reaguoti į sparčiai kylančias energijos kainas, siekdama koordinuoti nacionalines priemones.

Europos Komisija pasiūlė skubių priemonių paketą energijos kainoms mažinti, įskaitant nenumatytų pajamų mokesčius energetikos įmonėms, kuriuos vyriausybės turėtų panaudoti, kad palengvintų įmonių ir piliečių padėtį, kai šią žiemą sąskaitos už energiją labai išauga.

Naujausio šalių derybų dokumento projekte, su kuriuo susipažino „Reuters”, numatyta, kad šalys galės taikyti anglių jėgainėms planuojamą ES viršutinę ribą elektros energijos gamintojų pajamoms. Tai nebūtų taikoma elektros energijai gaminamai iš dujų, kuri ir yra pati aukščiausia.

Komisija pasiūlė nustatyti 180 eurų (179,64 JAV dolerio) už megavatvalandę viršutinę ribą elektros energijos gamintojų, kurių veiklos sąnaudos yra mažiausios, įskaitant vėjo, saulės ir branduolines elektrines, pajamoms, nes šios elektrinės gali gauti didžiausią pelną iš sparčiai augančių elektros energijos kainų.

Anglies elektrinės nebuvo įtrauktos, nes Komisija teigė, kad jų veiklos sąnaudos viršija 180 eurų už MWh, todėl pajamų riba gali padaryti jas neekonomiškas.

Tačiau ES šalys planuoja tai apeiti nustatydamos didesnes anglių elektrinių pajamas, jei jų eksploatavimo sąnaudos viršija 180eur/MWh, teigiama dokumente, kurį parengė ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Čekija.

Šalys taip pat galėtų nustatyti didesnes pajamų ribas kitoms elektrinėms, kurių eksploatavimo sąnaudos yra didesnės, siekdamos užtikrinti, kad jos galėtų toliau veikti ir atgauti „pagrįstą pelno maržą”, sakoma dokumente.

ES valstybės narės taip pat svarsto pasiūlymą nustatyti ES nenumatytų pajamų mokestį iškastinio kuro bendrovėms.

Tokios šalys kaip Italija, kurios jau taiko nenumatytų pajamų mokestį energetikos įmonėms, turėtų turėti galimybę toliau taikyti savo nacionalines priemones, o ne ES priemones, jei iš jų bus gauta bent tiek pajamų, kiek tikimasi gauti iš ES sistemos, sakoma dokumento projekte.