infa.lt

REUTERS

Pirmadienį (rugsėjo 19 d.) Europos Komisija pasiūlė įvesti bendrosios rinkos neatidėliotiną priemonę SMEI (Single Market Emergency Instrument), esą tam, kad krizės metu būtų apsaugotos svarbiausios tiekimo grandinės, praneša Euractiv.

SMEI suteiktų Komisijai įgaliojimus stebėti svarbiausias tiekimo grandines ir rekomenduoti kurti strategines tam tikrų komponentų atsargas.

Ekstremaliomis situacijomis ES vykdomoji institucija galėtų prašyti įmonių pateikti slaptą verslo informaciją ir netgi nustatyti užsakymų prioritetus, kad būtų užtikrinta, jog produktai pasiektų ten, kur jų reikia skubiausiai EK požiūriu.

Saugojantis nuolatinės krizės (Permacrisis)

Be to, SMEI pagalba siekiama panaikinti ES vidaus kliūtis laisvam prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimui bendrojoje rinkoje krizės metu. Šiuo žingsniu siekiama išvengti tokių atvejų, kaip sienų uždarymas, kuris buvo pastebėtas COVID-19 pandemijos pradžioje. (valstybėms nebus leidžiama pačioms kontroliuoti savo sienų)

Dar viena iš pandemijos pasimokyta priemonė – SMEI taip pat padėtų Europos Komisijai lengviau organizuoti su krize susijusių prekių viešuosius pirkimus Europos lygmeniu, kad nacionalinės vyriausybės, norėdamos pergudrauti viena kitą, nepadidintų kainų. (O jei valstybė to nenori?)

„Turime užtikrinti, kad bendroji rinka veiktų visada, taip pat ir krizės metu”, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ES Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager. (Kaip SSSR, reguliuojama iš vieno centro – infa.lt)

„Mums reikia naujų priemonių, kurios leistų greitai ir kolektyviai reaguoti”, – pridūrė ji. (pagal EK nurodymus – infa.lt)

Už vidaus rinką atsakingas Komisijos narys Thierry Bretonas perspėjo dėl „nuolatinės krizės”, nes, esą vis daugiau ekstremalių situacijų, tokių kaip karai ar su klimatu susijusios nelaimės, gali kelti pavojų bendrosios rinkos vientisumui.

„Užuot pasikliovus ad hoc improvizuotais [atskirų valstybių] veiksmais, Bendrosios rinkos neatidėliotinų veiksmų priemone (SMEI) bus pateiktas struktūrinis atsakas, kad nepalankiomis sąlygomis būtų išsaugotas laisvas prekių, žmonių ir paslaugų judėjimas”, – sakė jis.

Tiekimo grandinių kaip viešosios infrastruktūros supratimas

Pasak Amsterdamo transformacinės privatinės teisės centro docento Klaaso Hendriko Ellerio, besispecializuojančio pasaulinių tiekimo grandinių teisinio valdymo srityje, „SMEI – tai XXI a. valstybės nepaprastosios padėties reguliavimas”.

„Anksčiau tiekimo grandinės buvo paslaptingai sudėtingas privačių įmonių sudėliotas planas, sudarytas taip, kad būtų pasiektas kuo didesnis efektyvumas”, – sakė jis portalui EURACTIV, paaiškindamas iki šiol įprastą požiūrį į tiekimo grandines.

Tačiau jis teigė, kad šis argumentas nebeapsaugo tiekimo grandinių nuo viešojo įsikišimo.

„Tiekimo grandinės yra glaudžiai susijusios su viešaisiais interesais, tiek vartotojų, tiek darbo jėgos pusėje, todėl jos yra tam tikra viešoji infrastruktūra”, – pareiškė jis.

Savo ruožtu kompanijos atsargiai vertina tiekimo grandinių valdymo pokyčius.

Europos prekybos rūmų asociacija „Eurochambres” įspėjo, kad kai kurios SMEI priemonės gali būti perteklinis reguliavimas ir kad įmonės turėtų būti kviečiamos teikti informaciją Komisijai tik savanoriškai.

Įsakymai iš Briuselio?

Briuselio ekonomikos tyrimų centro „Bruegel” mokslinis bendradarbis Niclas Poitiers kritikavo SMEI iš esmės.

„SMEI galėjo būti sumanyta kaip paradigmos pokytis”, – sakė jis portalui EURACTIV, o paskui teigė, kad vis dėlto labiau tikėtina, jog tai buvo politinis Komisijos signalas, kad ji rimtai žiūri į tiekimo grandinės problemas.

„Tai iliuzija, kad Europos Komisija galėtų vadovauti sudėtingoms tiekimo grandinėms iš savo biurų Briuselyje”, – teigė jis.

Žurnalistų paklausti, ar ši nauja priemonė gali paskatinti labiau planinę ekonomiką, Komisijos nariai Bretonas ir Vestager griežtai paneigė.

„Tai yra viskas, tik ne planinė ekonomika. Taip siekiama, kad veiktų rinka”, – atsakė Vestager.

Bruegel’s Poitiers taip pat kritikavo Komisijos norimą prisiimti galią priversti bendroves priimti jos teikiamus [prekių] užsakymų prioritetus. „Kiekvienas įsikišimas nustatant užsakymų prioritetus taip pat sumažina kažkieno kito užsakymo prioritetus. Kuo tai pateisinama?” – klausė jis.

Ne be valstybių narių

Tuo tarpu Komisijos narys J. Bretonas teigė, kad SMEI yra daug mažiau prievartinė nei panašios priemonės kitose šalyse, paminėdamas JAV „Gynybos produkcijos įstatymą”, kuris privertė įmones gaminti ventiliatorius per pirmąją COVID-19 pandemijos bangą.

Be to, pagal reglamentą Komisija galėtų imtis griežtesnių prievartos priemonių tik tuo atveju, jei ES šalys nuspręstų paskelbti „nepaprastąją padėtį bendrojoje rinkoje”, o tam reikėtų kvalifikuotos daugumos ES Taryboje (ne vienbalsiai – infa.lt)

Nepaisant to, valstybės narės bus budrios dabar vykstančiame derybų procese.

Jau birželio mėn. devynių mažų ir vidutinio dydžio ES valstybių narių koalicija nusiuntė Briuseliui laišką, kuriame įspėjo Komisiją nepersistengti ir nebandyti „vairuoti” pramonės šakų.

Tiekimo tvarumas ir nepaprastoji padėtis

Nors artimiausiais mėnesiais valstybės narės turės įtakingą balsą formuojant šį reglamentą, kitas šio reglamento kompromisas gali būti lengviau nepastebėtas.

„SMEI laikomasi labai europocentristinio požiūrio, – EURACTIV sakė Klaasas Hendrikas Elleris. Reglamente išskirtinis dėmesys skiriamas tam, kad strategiškai svarbios prekės būtų pakankamai prieinamos bendrojoje rinkoje, todėl kiti interesai gali likti nuošalyje.

Tai gali supriešinti SMEI su kitais teisės aktų pasiūlymais, susijusiais su tiekimo grandinėmis, dėl kurių šiuo metu deramasi ES institucijose.