infa.lt

nuotrauka: enmin.lrv.lt/lt

Elektros sektorius susiduria su „tobula audra”, nes dėl itin aukštų dujų kainų Europos energetikos bendrovių maržos mažėja tuo metu, kai perėjimui prie ekologijos reikia daugiau kaip 100 mlrd. eurų investicijų per metus, teigia pramonės atstovai, apie ką rašo Euractiv.

Dėl sparčiai kylančių dujų kainų ne tik mažėja namų ūkių perkamoji galia, bet ir elektros energijos įmonės patiria „precedento neturinčią likvidumo įtampą”, dėl kurios kyla „itin dideli vadinamieji maržos reikalavimai”, – sakė ES elektros energijos pramonės asociacijos „Eurelectric” generalinis sekretorius Kristianas Ruby.

„Jei kaina padidėja 10 kartų, staiga atsiranda daugybė likvidumo reikalavimų, kad padengtumėte savo užstatą. Ir to neįmanoma išvengti”, – teigė jis portalui EURACTIV.

Komunalinių paslaugų įmonės parduoda didžiąją dalį elektros energijos prieš kelerius metus, kad garantuotų tam tikrą kainą, pagal susitarimą, pagal kurį reikalaujama, kad jos į sąskaitą įneštų „minimalią maržą” kaip apsaugos priemonę, jei neįvykdytų įsipareigojimų, kol elektros energija bus pagaminta ir faktiškai pateks į rinką.

Maržos trūkumas įvyksta, jei sąskaitoje esančios lėšos tampa mažesnės už minimalų maržos reikalavimą sandoriui, todėl bendrovė priversta jį užtikrinti didesniu grynųjų pinigų kiekiu.

Trečiadienį (rugsėjo 7 d.) pristatyto „Eurelectric” elektros energijos barometro duomenimis, nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. elektros energijos kainos didmeninėje rinkoje dėl mažėjančio dujų tiekimo šoktelėjo 532 proc.

„Ir tai skatina proporcingai didėti užstato poreikiui”, – sakė Ruby.

Jis atsisakė įvardyti, kiek tai sudaro užstato, sakydamas, kad susijusios įmonės pageidauja, jog šie skaičiai būtų konfidencialūs. Tačiau Norvegijos energetikos milžinės „Equinor” teigimu, kapitalo, reikalingo šiems sandoriams padengti, suma siektų mažiausiai 1,5 trilijono JAV dolerių.

Kitas rodiklis – išankstinių sandorių rinkų likvidumo dydis, kuris sumažėjo 40 %, sakė Ruby. „Ir ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šie milžiniški užstatai atbaido investuotojus. Niekas nėra pajėgus susidoroti su šiais milžiniškais užstato reikalavimais”.

(Likvidumas – tai aktyvai, kuriuos galima greitai paversti pinigais arba patys pinigai)

Likvidumo trūkumas yra ne tik energetikos įmonių problema – jis taip pat gali sužlugdyti ES ekologinį perėjimą, kuris priklauso nuo spartaus galutinio naudojimo, pavyzdžiui, transporto ir šildymo, elektrifikavimo.

Pasak „Eurelectric”, norint pasiekti ES anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslus, 2030-2050 m. metinės investicijos į naujus švarios elektros energijos gamybos pajėgumus turės siekti 98 mlrd. eurų. Dar 34-39 mlrd. eurų prireiks naujiems elektros energijos skirstymo tinklams, pridūrė atstovas.

„Dėl šios priežasties būtina remti investuotojų pasitikėjimą pasitelkiant patikimą, verslui palankią investavimo sistemą”, – teigė „Eurelectric”, ragindama vyriausybes „sustoti ir susimąstyti prieš imantis rinkos intervencijų, kurios mažina investuotojų pasitikėjimą”.

Lehman Brothers momentas?

Likvidumo krizė jau smogė kai kurioms didžiausioms Europos elektros energijos įmonėms, kurios buvo privestos prie bankroto.

Savaitgalį Suomija ir Švedija paskelbė apie planus pasiūlyti milijardų eurų likvidumo garantijas elektros energijos bendrovėms, kurios patiria įtampą dėl kylančių dujų kainų.

„Tai turėjo savotiškų energetikos pramonės „Lehman Brothers” kracho sudedamųjų dalių”, – sakė Suomijos ekonomikos ministras Mika Lintila, turėdamas omenyje JAV investicinio banko žlugimą, kuris 2008 m. sukėlė pasaulinę finansų krizę.

Kitos Europos bendrovės, kurias teko gelbėti dėl likvidumo problemų, yra Vokietijos „Uniper” ir Austrijos „Wien Energie”, o Jungtinėje Karalystėje Anglijos bankas sunkumų patiriančioms energetikos įmonėms skirs 40 mlrd. svarų sterlingų.

Penktadienį Briuselyje susirinks ES energetikos ministrai, kurie aptars galimybes sumažinti sparčiai kylančias energijos kainas, įskaitant dujų kainų ribas ir skubias kredito linijas energijos rinkos dalyviams.

Tarp svarstomų galimybių – rinkos likvidumo didinimo priemonės, pavyzdžiui, „neatidėliotina kredito linijų parama” sunkumų patiriančioms energetikos įmonėms, „pavyzdžiui, pasitelkiant Europos centrinį banką”, arba „laikinas Europos elektros energijos išvestinių finansinių priemonių rinkų sustabdymas”, teigiama ES pirmininkaujančios Čekijos išplatintame dokumente.

Briuselyje Europos Komisija pareiškė, kad ji puikiai supranta, jog energetikos sektoriuje reikia užstato. „Ir dėl to reikia padėti bendrovėms tai stabilizuoti”, – trečiadienį spaudos brifinge sakė aukštas Europos Komisijos pareigūnas.

Kovo mėnesį Europos Komisija iš dalies pakeitė savo laikinąsias valstybės pagalbos krizės atveju taisykles, suteikdama nacionalinėms vyriausybėms daugiau laisvės remti įmones, nukentėjusias nuo karo Ukrainoje.

„Yra speciali nuostata dėl likvidumo paramos teikimo, kurioje iki šiol buvo nurodyta tik galimybė teikti paskolas, o mes ją išplėsime garantijomis”, – sakė pareigūnas. „Iš dalies pakeisdami laikinąją sistemą, tai dar labiau palengvinsime”.

Suomijos energetikos įmonė „Fortum”, kuri pati susiduria su likvidumo problemomis, politinių rekomendacijų dokumente teigė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiria tam, kad būtų pakeisti prieš dešimt metų priimto ES Europos rinkos infrastruktūros reglamento (EMIR) reikalavimai.

„Nors EMIR teisės aktas buvo priimtas po Lehman Brother žlugimo, siekiant išvengti bet kokios panašios finansų krizės, gana ironiška, kad reglamente nustatyti dideli apribojimai kelia didelę riziką prekybai energetikos žaliavų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nes kyla grėsmė, kad gali atsirasti dar viena įsipareigojimų nevykdymo mokėjimo forma”, – dokumente teigė Fortum.