infa.lt

asociatyvus paveiksl4lis

Pastarosiomis dienomis elektros kainos Europoje pasiekė neįsivaizduojamus rekordus. Joms viršijus 1 000 eurų už 1 MWh buvo pasiektas  lūžio taškas, kuris sukrėtė Europos politikus ir po ilgų neveiklumo mėnesių pagaliau paskatino juos imtis dar ne drastiškų veiksmų, bet bent jau ryžtingų pareiškimų, rašo Remix.

Ta 1 000 EUR už 1 MWh kaina yra daugiau nei dvidešimt kartų didesnė už 2020 m. kainą. Kiekvienas gali paskaičiuoti, kiek kainuotų jo sąskaitos už elektrą ir dujas, jei per dvejus metus jos padidėtų dvidešimt kartų. Tokia kaina nėra pakenčiama, iš tiesų, tokia kaina yra likviduojanti viską. Ši kaina reiškia Europos ekonomikos ir visuomenės žlugdymą.

Prekybininkai energijos biržoje tikrino, kur yra kainos tolerancijos ribos. Kada politikai pasakys gana ir paskelbs, kad dabartinė elektros energijos rinka Europoje žlugo? Ji tapo keista, sukta, pernelyg manipuliuojama, pilna spekuliantų, o elektra dirbtinai ir be priežasties brangsta žmonėms ir įmonėms.

Elektra nėra gaminama brangiau nei 2020 m. Skirtumas tarp tuometinės ir dabartinės kainos atitenka vien tik energetikos įmonių – ne tik gamintojų, bet ir įvairiausių prekybininkų – pelnui. Jie energijos trūkumą, dirbtinai sukeltą Europos žaliojo susitarimo ir paskatintą Putino žaidimų su dujomis, pavertė žaidimų aikštele, kurioje išbandė, kiek gali pakelti kainą.

Tas milžiniškas kainų didinimas atsirado dėl Europos kainų nustatymo sistemos, kuri nustatoma pagal brangiausią energijos šaltinį. Pagal to šaltinio kainą visi tiekėjai gauna pinigus už elektrą. Ilgą laiką brangiausias šaltinis buvo dujos, dėl kurių kilo visos kitos kainos.

Nuo praėjusios savaitės pabaigos Europoje vis daugėja politikų, raginančių nustatyti kainų viršutinę ribą ir sustabdyti dabartinę elektros energijos pseudorinką. Ispanijos, Belgijos ir Austrijos politiniai lyderiai ragino imtis pokyčių, o penktadienį prie jų galiausiai prisijungė ir Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala.

Tačiau tai vis dar nebuvo pakankamas spaudimas, kad elektros energijos prekiautojai patikėtų, jog Europos Sąjunga yra pasirengusi keisti savo susikurtą elektros energijos rinką.

Jie patikėjo tik tada, kai antradienį, Slovėnijoje vykusiame ekonomikos forume, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino, kad dabartinė prekybos elektra sistema yra nesėkminga, ir pažadėjo, kad Briuselis labai greitai pasiūlys esminę reformą.

Prekybininkai ir prekybininkai ja patikėjo, todėl elektra ėmė pigti. Tai panašu į atvejį, kai brangsta arba pinga valiuta.

Von der Leyen žada, kad nauja elektros energijos kainos nustatymo Europoje sistema bus pateikta labai greitai. Kol kas diskutuojama, ar į kainą neįtraukti dujų, nes dėl Rusijos tiekimo neapibrėžtumo jos tapo labai nepastovios ir nestabilios.
–
Vakarykštis kainos kritimas rodo, kokie svarbūs kartais būna žodžiai, jei prekybininkai jais tiki. Tolesnis rekordiškai brangios elektros energijos pigimas priklausys nuo to, kaip greitai bus imtasi veiksmų. Petras Fiala, kaip ES pirmininkaujančios šalies premjeras, dabar turi istorinį šansą pasirūpinti dar vienu sparčiu elektros kainos kritimu, jei nedels ir veiks greitai.

Be elektros energijos prekybos sistemos, greitam sustabdymui yra pribrendusi ir apyvartinių aplinkos taršos leidimų sistema. Ji taip pat išsigimė ir neatlieka savo pirminės paskirties.

Nors apyvartinių taršos leidimų skaičius yra rekordiškai didelis, Europoje, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur šiuo metu nemažai elektros energijos gaminama iš akmens anglies, taip pat išmetama rekordiškai daug teršalų, kas susiejus tai su taršos leidimais – ženkliai padidina energijos kainą.

Kai kurių apžvalgininkų skaičiavimu, taršos leidimų kaina sudaro iki 23% elektros kainos.