infa.lt

Akivaizdu, kad Vokietijos gyventojams teks praleisti šaltą žiemą.

Šalies federalinės ekonomikos ministerijos paskelbtame aplinkraštyje teigiama, kad žiemos temperatūra visuose viešuosiuose pastatuose, išskyrus ligonines ir slaugos namus, negali viršyti 19 laipsnių. Be to, rekomenduojama, kad jų šildymas būtų pritaikytas atliekamam darbui, rašo turkų leidinys Evrensel.

Pavyzdžiui, jei dirbamas sunkus fizinis darbas, pastatai gali būti šildomi ne daugiau kaip iki 12 laipsnių Celsijaus, jei dirbamas vidutinio sunkumo darbas – iki 16 laipsnių, jei dirbamas lengvas sėdimas darbas – iki 17 laipsnių, o paprastas sėdimas darbas – iki 19 laipsnių.

Tame pačiame aplinkraštyje nurodoma, kad koridoriai neturėtų būti šildomi ir turėtų būti vengiama nereikalingo apšvietimo.

Sumažėjus gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos, įvairių lygių valdžios pareigūnai ir politikai kasdien pateikia naujų pasiūlymų dėl dušų ir pirčių. Vieni sako, kad po dušu negalima maudytis ilgiau nei penkias minutes arba reikia maudytis po šaltu / šiltu dušu, kiti sako, kad vietoj dušo gali pakakti drėgnos šluostės.

Tegul niekas neabejoja, kad ponios ir ponai, kurie teikia visuomenei šiuos pasiūlymus, nė per žingsnį nenukryps nuo kasdienio komforto savo šiltose patalpose ir toliau gyvens taip, tarsi nieko nebūtų nutikę. Juk, jų nuomone, apribojimai turėtų būti skirti vidutiniam piliečiui.

O jie patys, gaudami riebius atlyginimus, kurių užtenka didžiulėms sąskaitoms apmokėti, sako: „Manęs asmeniškai tai neliečia”.

Be abejo, pernelyg išaugusios energijos kainos turės nedidelį poveikį gerai uždirbantiems žmonėms ir aukštesniems visuomenės sluoksniams. Tačiau tai pakenks milijonams dirbančių žmonių, kurie vos išsilaiko iki mėnesio pabaigos, ir pasmerks juos dar didesnėms skoloms ir papildomam darbui.

Praėjusią savaitę įvedus 2,4 cento už kilovatvalandę gamtinių dujų (Gasumlage) „antkainį”, ant kiekvienos šeimos pečių užgulė papildomos 500-600 eurų sąskaitos.

Šie pinigai pateks į energetikos monopolijų, kurios, kaip teigiama, patiria didžiausias išlaidas ir yra ties bankroto riba, kasas. Reaguodama į šį padidėjimą, vyriausybė šį kartą laikinai sumažino pridėtinės vertės mokestį dujoms nuo 19 iki 7 %.

Tai reiškia, kad į valstybės iždą pateks mažiau mokesčių. Ta pati vyriausybė, sudaryta iš Vokietijos socialdemokratų partijos, žaliųjų ir liberalios Laisvųjų demokratų partijos, nepaisant visų raginimų, nepajudino ir, atrodo, yra pasiryžusi nepajudinti rekordinių energetikos monopolijų pelnų.

Vokietijos žiniasklaidoje skelbiama, kad 12 šalies dujų skirstymo bendrovių kreipėsi į vyriausybę, tvirtindamos, jog dėl konflikto Ukrainoje patyrė 34 mlrd. eurų papildomų išlaidų. Nepriklausomai nuo to, kiek tai realu, vyriausybė 90 proc. tariamų išlaidų iš karto perkėlė vartotojams.

Tačiau pastaraisiais metais tos pačios energetikos monopolijos padidino savo pelną. Viena didžiausių Vokietijos energetikos bendrovių RWE, veikianti daugelyje šalių, įskaitant Turkiją, paskelbė, kad šiais metais jos bendras pelnas sieks 5-5,5 mlrd. eurų.

Liepos pabaigoje paskelbtame RWE pranešime spaudai teigiama, kad monopolijos pelnas per metus sieks nuo 3,6 mlrd. iki 4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad dėl šių „neįtikėtinų pasekmių” monopolininkas, kuris iki šiol atsisakė papildomų mokėjimų už gamtines dujas, dideles sąnaudas subalansuos didesnėmis kainomis. Todėl laikysis pelno išlaikymo politikos.

Tas pats pasakytina ir apie kitas Europos energetikos monopolijas. Žurnalo „Stern” pranešime teigiama, kad Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų energetikos bendrovės pelnas, prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje, šių metų balandžio-birželio mėn. išaugo iki 17,6 mlrd. eurų, t. y. penkis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o Prancūzijos energetikos monopolininkės „TotalEnergie” pelnas padvigubėjo iki 5,7 mlrd. eurų, o Ispanijos energetikos monopolininkės „Repsol” – du kartus iki 2,5 mlrd. eurų.

Laukiama, kad „ExxonMobil”, „Chevron” ir BP, artimiausiomis dienomis paskelbusios savo balansus, taip pat paskelbs „rekordinį” pelną.

Žinoma, energetikos monopolijos gauna didelį pelną todėl, kad prieš karą įsigyta pigi nafta ir gamtinės dujos parduodamos nepaprastai didelėmis kainomis. Pavyzdžiui, nafta, kurią pernai jie pirko po 75 JAV dolerius už barelį, šiemet parduodama po 100-110 JAV dolerių.

Tokia pati situacija yra ir su gamtinėmis dujomis. Taigi iš žmonių kišenių už energiją ir degalus mokami pinigai patekdavo tiesiai į monopolijų kasas.

Energija, kuri yra pagrindinis gyvenimo poreikis, neturtingiesiems tapo pagrindine ir didžiausia namų biudžeto eilute. Esant tokioms aplinkybėms, belieka tik vienas dalykas – konfiskuoti ir nusavinti energetikos monopolijas. Pastarąsias savaites šis reikalavimas jau buvo išsakytas, nors ir silpnai.