infa.lt

Nuo trečiadienio į Europos Sąjungą neleidžiama importuoti rusiškų anglių.

ES uždraudė akmens anglių importą nuo rugpjūčio 10 d. pagal balandžio mėn. paskelbtą sankcijų Rusijai paketą. Balandžio mėn. paskelbtas ES sankcijų paketas buvo vienas iš pirmųjų, kuriuo tiesiogiai nusitaikyta į Maskvos energetikos pramonę, praneša DW.

Laikotarpiu nuo balandžio iki rugpjūčio Europos šalys turėjo ieškoti alternatyvų, t. y. didinti anglies tiekimą iš kitų šalių, didinti vietinę gamybą, jei įmanoma, arba ieškoti kitų alternatyvų elektros energijai gaminti.

ES priklausomybė nuo rusiškų anglių importo

Briuselio analitinio centro „Bruegel”, kuris daugiausia dėmesio skiria politikos ir ekonomikos klausimams, ataskaitoje teigiama, kad ES vis dar yra priklausoma nuo rusiškų anglių importo elektros energijai gaminti: iš Rusijos importuojama 70 % ES šiluminių anglių.

„Bruegel” ataskaitoje teigiama, kad Vokietija ir Lenkija yra ypač priklausomos nuo šiluminių anglių importo.

Europos anglių ir lignito asociacijos (Eurocoal) atstovas Brianas Rickettsas DW sakė, kad tikisi, jog ES pradės importuoti daugiau anglių nei iki šiol, nes ieško alternatyvų daug svarbesniam energijos šaltiniui – dujoms, kurias importuoja iš Rusijos.

„Manome, kad taip atsitiks, nes iki 120 teravatvalandžių elektros energijos gamybos iš dujų bus pakeista akmens anglimis ir lignitu. Tai leistų sutaupyti apie 22 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, t. y. kur kas daugiau nei bet kuri kita atskira priemonė”, – sakė Rickettsas.

Kaip rodo „Braemar shipping services” duomenys, ES nuolat didina anglies tiekimą iš kelių šalių, pavyzdžiui, Kolumbijos, Australijos ir Jungtinių Valstijų.

ES didina anglių tiekimą iš kitų šalių

Remiantis „Braemar” duomenimis, Europos šalys birželio mėn. importavo 7,9 mln. metrinių tonų akmens anglių, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei prieš metus. Tačiau tai buvo maždaug 2 mln. tonų mažiau nei balandžio ir gegužės mėn.

Birželio mėn. importas iš Kolumbijos siekė 1,2 mln. tonų, palyginti su vos 287 000 tonų praėjusių metų birželio mėn.

Panašiai ir terminių anglių importas iš Australijos birželio mėn. sudarė apie 1,1 mln. tonų ir buvo didžiausias per visą istoriją. Importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų birželio mėn. per metus taip pat padidėjo beveik 28 %.

Praėjusią savaitę Briuselyje Europos Komisijos vyriausiasis atstovas spaudai Ericas Mameris sakė, kad tikisi, jog valstybės narės laikysis sankcijų, nes jų vadovai dėl jų vienbalsiai susitarė Europos Vadovų Taryboje.

„Mes, žinoma, stebėsime situaciją, tačiau neabejojame, kad valstybės narės įgyvendins sprendimą”, – sakė E. Mameris.

ES energetikos iššūkis

Kovo mėn. paskelbtoje ataskaitoje „Bruegel” teigė, kad rusiškų anglių pakeitimas yra tik dalis energetikos iššūkio, su kuriuo susiduria ES. Ataskaitoje teigiama, kad ES gali tekti importuoti daugiau anglių, jei bus nutrauktas dujų ir naftos tiekimas.

Liepos mėn. ES paskelbė dar vieną sankcijų paketą, įskaitant dalinį Rusijos naftos embargą. Šiomis sankcijomis nuo 2022 m. gruodžio 5 d. draudžiama importuoti Rusijos naftą jūra, o nuo 2023 m. vasario 5 d. – naftos produktus.

ES teigė, kad rusiškos naftos importas vamzdynais bus leidžiamas, o nuo naftos priklausomoms šalims, tokioms kaip Vengrija ir Slovakija, sankcijos taip pat nebus taikomos.

Šią savaitę taip pat įsigaliojo ES nepaprastosios padėties dujų planas, kuriuo siekiama sutaupyti dujų žiemai – 15% sumažinti dujų vartojimą ES šalyse narėse.

Nors ES padidino anglių importą, kad užlopytų galimą energijos trūkumą, Tarptautinė energetikos agentūra birželio mėn. pareiškė, kad Europa taip pat turėtų didinti efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant branduolinę energiją, kad susidorotų su energijos trūkumu.

Bendra analitikų nuomonė remiantis tiekimo ir suvartojimo skaičiais – nėra džiuginanti – nepaisant visų ES pastangų diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius, šiai dienai jų nepakanka, kad būtų užlopytos būtinojo energijos poreikio skylės, o gaunamų kaina iki kelių kartų didesnė. Todėl 2022-2023 metų žiema bus itin sunki ir tas sunkmetis prasitęs visus 2023-sius metus.

Ar ES gyventojai tai kentės ramiai? – Tai pagrindinis klausimas dabar kankinantis ES lyderius, kai jie mato tai, kas įvyko Šri Lankoje, vyksta Bangladeše ir jau prasidėjo Italijoje.