infa.lt

Xinhua

Kinija, kurią Rusija vertina kaip sąjungininkę po to, kai Vakarai reaguodami į jos pradėtą karą Ukrainoje įvedė jai sankcijas, pavadino Jungtines Valstijas „pagrindine krizės kurstytoja”, praneša Reuters agentūra.

Trečiadienį paskelbtame interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS Kinijos ambasadorius Maskvoje Zhang Hanhui apkaltino Vašingtoną, kad šis pakartotinai išplėtė NATO aljansą ir remia jėgas, siekiančias priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos, o ne prie Maskvos.

„Vašingtonas, kaip Ukrainos krizės iniciatorius ir pagrindinis kurstytojas, įvesdamas precedento neturinčias visapusiškas sankcijas Rusijai, toliau tiekia Ukrainai ginklus ir karinę įrangą”, – cituoja Zhangą leidinys.

„Jų galutinis tikslas – išsekinti ir sutriuškinti Rusiją užsitęsusiu karu ir sankcijų rykšte”.

Ambasadoriaus samprotavimai glaudžiai siejosi su vienu iš pačios Rusijos pasiteisinimų dėl jos invazijos į Ukrainą, dėl kurios žuvo tūkstančiai žmonių, buvo nusiaubti ištisi miestai ir daugiau nei ketvirtadalis gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Interviu Zhangas sakė, kad Kinijos ir Rusijos santykiai įžengė į „geriausią istorijos laikotarpį, kuriam būdingas aukščiausio lygio abipusis pasitikėjimas, aukščiausias sąveikos laipsnis ir didžiausia strateginė svarba”.

Jis piktinosi JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi praėjusios savaitės vizitu į savivaldų Taivaną, į kurį Kinija pretenduoja kaip į savo, ir sakė, kad Jungtinės Valstijos bando taikyti tą pačią taktiką Ukrainoje ir Taivane, siekdamos „atgaivinti Šaltojo karo mentalitetą, sulaikyti Kiniją ir Rusiją ir išprovokuoti didžiųjų galių konkurenciją bei konfrontaciją”.

„Nesikišimas į vidaus reikalus yra svarbiausias taikos ir stabilumo palaikymo mūsų pasaulyje principas”, – sakė Zhangas, taikydamas šį principą ir kritikuodamas Vašingtono politiką Taivano atžvilgiu, bet ne Rusijos invaziją į Ukrainą.

Rusija invaziją vadina „specialia karine operacija” ir teigia, kad ji buvo būtina ne tik siekiant užtikrinti jos saugumą, bet ir apsaugoti rusakalbius nuo persekiojimo.

Ukraina ir Vakarai teigia, kad tai nepagrįsti pretekstai, pateisinti imperiniam agresijos karui prieš kaimynę, kuri nepriklausomybę įgijo 1991 m. subyrėjus Maskvos vadovaujamai Sovietų Sąjungai.