infa.lt

Dabartinio sankcijų Rusijai režimo problema

23 liepos
09:30 2022

Daug diskutuojama apie Vakarų sankcijų Rusijai veiksmingumą, karo Ukrainoje pasekmes rinkoms ir pasaulio ekonomikai ir apie tai, kokie turėtų būti tolesni Vakarų veiksmai. Nors gerų variantų yra nedaug, akivaizdu, kad kai kurie jų yra blogesni už kitus, rašo Project Syndicate.

Kembridžas – Praėjo penki mėnesiai nuo tada, kai Europa ir Jungtinės Valstijos įvedė griežtas ekonomines ir finansines sankcijas Rusijai, G20 šaliai, kuri invazijos į Ukrainą išvakarėse buvo vienuolikta pagal dydį pasaulio ekonomika. Nors per pastaruosius mėnesius sankcijos buvo palaipsniui griežtinamos, vis dar vyksta diskusijos dėl jų veiksmingumo, platesnių karo pasekmių rinkoms, pasaulio ekonomikai ir dėl to, kokie turėtų būti tolesni Vakarų veiksmai.

Pirmuoju klausimu, nors sankcijos buvo mažiau veiksmingos, nei tikėjosi Europa ir JAV, jos taip pat pasirodė esančios sunkesnės, nei teigia Kremlius. Rusijos centrinis bankas tikisi, kad šiais metais BVP sumažės 8-10 %, tuo tarpu kiti prognozuotojai tikisi didesnio nuosmukio ir ilgalaikės žalos augimo potencialui.

Importas ir eksportas labai sutriko, o užsienio investicijų srautai iš esmės sustojo. Daugėja prekių trūkumo atvejų, o tai didina infliaciją. Šiuo metu šalyje nebėra tinkamai veikiančios užsienio valiutos rinkos.

Sankcijos būtų buvusios daug skaudesnės, jei Vakarai nebūtų nusprendę išskirti Rusijos energetikos sektoriaus ir jei prie JAV ir Europos būtų prisijungę daugiau šalių. Kadangi taip neatsitiko, Rusija nepajuto tokio didelio spaudimo, kokį būtų patyrusi. Be to, ji galėjo tęsti prekybą per įvairias šalutines ir galines duris, kurios greičiausiai taps vis svarbesnės, kol bus taikomas toks sankcijų režimas, koks yra dabar.

Vis dėlto tik laiko klausimas, kada Rusijos ekonomika patirs didesnį smūgį. Importuojamų prekių atsargos, įskaitant daugelį svarbiausių technologinių ir pramoninių išteklių, sparčiai mažėja, o daugelis sektorių tampa mažiau atsparūs. Bendra žala Rusijos ekonomikai ilgainiui bus didelė ir ilgalaikė – tai dar ne visiškai atspindėta bendru sutarimu priimtose vidutinės trukmės prognozėse.

Antrasis klausimas susijęs su pasauliniu karo ir sankcijų režimo šalutiniu poveikiu. Dauguma stebėtojų sutinka, kad Rusijos invazija padidino ne tik energetinį, bet ir maisto nesaugumą, pabrėždami karo sukeltus padarinius Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui.

Tačiau vis dar daug diskutuojama dėl Vakarų taikomų ekonominių branduolinių sankcijų: Rusijos centriniam bankui taikomų apribojimų ir Rusijos naudojimosi tarptautine mokėjimų sistema.

Šie suvaržymai yra kur kas griežtesni nei įprastinis sankcijų taikymo vyriausybės ir privačiojo sektoriaus prekybos bei asmenų finansinių sandorių apribojimų derinys.

Tačiau, kadangi jiems netaikomi jokie tarptautiniu mastu sutarti standartai, gairės ar stabdžiai ir atsvaros, jie nepatenka į atitinkamų pasaulinių valdymo institucijų, tokių kaip Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio prekybos organizacija, kompetencijos sritį.

Karo metu tokia priežiūra gali atrodyti kaip smulkmena. Tačiau kai kurie nerimauja, kad sankcijos gali labai sumažinti dolerio, kaip pasaulio rezervinės valiutos, vaidmenį ir JAV finansų sistemos, kaip pagrindinio pasaulinio kitų šalių santaupų ir investicijų tarpininko, vaidmenį. Juk vis daugiau šalių dabar neabejotinai jaučiasi labiau pažeidžiamos dėl JAV sankcijų poveikio.

Tačiau neįmanoma nieko pakeisti niekuo, o tai reiškia, kad artimiausiu metu dolerio ar JAV finansinio pirmumo reikšmingai neprarasime. Veikiau sankcijos suteiks dar didesnį pagreitį laipsniškam pasaulio ekonomikos susiskaidymo procesui, kurį prieš kelerius metus paskatino ir D. Trumpo administracijos įvesti muitai. Dabar daugiau šalių turi dar daugiau priežasčių siekti didesnio finansinio atsparumo ir iš esmės neefektyvių savidraudos formų.

Taip pereiname prie trečiosios diskusijos. Kadangi karo pabaigos nematyti, ką toliau turėtų daryti Vakarai? Daugelis Vakaruose, baimindamiesi, kad tai turės įtakos energijos kainoms ir dujų tiekimui į Europą, yra linkę reikalauti moratoriumo bet kokioms naujoms sankcijoms ar net papildomų išlygų. Tačiau kiti pasisako už papildomas priemones, kad Rusija būtų laikoma atsakinga už beatodairiškas atakas prieš Ukrainos civilius gyventojus.

Bet kokiu atveju dabartinio sankcijų režimo išlaikymas nėra problemiškas, nes siekiama dviejų tikslų – spausti Rusiją ir apriboti ekonominius trikdžius Europoje. Be to, kaip neseniai sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, atrodo, kad Rusija „šantažuoja” Europą, grasindama bet kurią akimirką nutraukti dujų tiekimą. Nenuostabu, kad Komisija ragina šalis nares 15 proc. sumažinti jų vartojimą.

Pagal dabartinį sankcijų režimą Vakarai rizikuoja atsidurti tarp kūjo ir priekalo. Nors sankcijų sušvelninimas galėtų padėti sumažinti susirūpinimą dėl Europos ekonominių perspektyvų, ši galimybė yra neperspektyvi, atsižvelgiant į žiaurumus, kuriuos Rusijos pajėgos vykdo Ukrainoje. Tačiau jei Vakarai rimtai nori daryti spaudimą Rusijai, taikydami tikrai žlugdančias ekonomines ir finansines sankcijas, jie turi surizikuoti ir panaikinti išlygas energetikai.

Tai neabejotinai turėtų didelį trumpalaikį neigiamą ekonominį poveikį Europos ir viso pasaulio ekonomikai, sustiprindama „mažų gaisrų visur” sindromą, apie kurį įspėjau gegužės mėn.

Todėl labai svarbu, kad vyriausybės išnaudotų turimą fiskalinę erdvę ir teiktų tikslinę paramą pažeidžiamoms gyventojų grupėms, taip pat pažeidžiamoms šalims, o daugiašalės agentūros turi remti besivystančias šalis teikdamos pagalbą ir taikydamos operatyvesnę skolų mažinimo sistemą. Tinkamai įgyvendinus šią galimybę, vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje būtų pasiekta geresnių rezultatų nei taikant dabartinę strategiją.

Jei bus elgiamasi chaotiškai, kyla pavojus, kad susiklostys blogiausia iš visų įmanomų situacijų. Ji nepakankama, kad atgrasytų Rusiją nuo tolesnio neteisėto karo, skatina dar didesnį tarptautinės pinigų sistemos susiskaldymą ir net neapsaugo Europos nuo dujų tiekimo sutrikimų žiemą.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 109

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

O kas suteikė teisę “seimui” spręsti už mane?...

Ar tai verta dėmesio naujiena? kad kairieji marksistai jau seniai pramušė dugną žinome, gal tik...

Tomai, negalima taip negražiai atsiliepti apie mūsų dabartinėje valdžioje esančius buvusius komunistus vei įslaptintus KGB...

Okupacijos laikų kolaborantas su daugiau kaip 30 m. narystės TSKP stažu man ne autoritetas. Kandidatas...

2030 m. paties seimo gali nebūti. Bus eurosojūzo vietinė taryba....

Blazyte, laiskas keisti straipsniu fotografijas, ta su raudona ir su violetine jau smarkiai nusidevejo, reiktu...

o kiek žmonių psichologine prievarta buvo verčiami skiepytis " išmes iš darbo", "negalėsi maisto nusipirkti...