infa.lt

Rusijos energijos tiekimo sutrikimai ir rekordiškai aukštos kainos grasina „nepasitenkinimo žiema”, rašo amerikiečių analitinis portalas Foreign Policy.

Rusijos dujų tiekimo nutraukimas kelia grėsmę Europos energetiniam saugumui, ir žemynas stengiasi įveikti, ekspertų teigimu, vieną didžiausių energetikos krizių per visą istoriją – ir ji dar gali gerokai pablogėti.

Jau kelis mėnesius Europos vadovus persekioja perspektyva prarasti Rusijos gamtinių dujų tiekimą, kuris sudaro apie 40 proc. Europos importo ir yra labai svarbus žemyno energetinis gelbėjimosi ratas. Šis košmaras dabar tampa skaudžia realybe, nes Maskva, keršydama už Europos paramą Ukrainai, mažina dujų srautus, smarkiai didina energijos kainas ir verčia daugelį šalių griebtis nepaprastosios padėties planų, o atsarginiai energijos tiekėjai, pavyzdžiui, Norvegija ir Šiaurės Afrika, nepajėgia padėti.

„Tai pati ekstremaliausia energetikos krizė, kokia tik yra buvusi Europoje”, – sakė konsultacinės bendrovės „Rapidan Energy Group” pasaulinių dujų rinkų ekspertas Alexas Muntonas. „Europa susiduria su labai realia perspektyva neturėti pakankamai dujų, kai jų labiausiai reikia, t. y. šalčiausiu metų laiku.”

„Kainos pašoko iki dangaus”, – pridūrė Muntonas, kuris pažymėjo, kad Europos gamtinių dujų kainos – beveik 50 JAV dolerių už MMBTu – beveik dešimteriopai pralenkė JAV kainų augimą. „Tai nepaprastai didelė kaina už gamtines dujas, ir iš tiesų nėra jokios greitos išeities iš šios situacijos.”

Daugelis pareigūnų ir energetikos ekspertų nerimauja, kad po to, kai šią savaitę planuotai techninei priežiūrai bus sustabdytas didžiausias Rusijos dujotiekis į Europą „Nord Stream 1”, krizė tik dar labiau sustiprės.

Nors dujotiekis turėtų būti remontuojamas tik 10 dienų, Kremliaus energetinio šantažo ir ginklavimosi istorija pakurstė nuogąstavimus, kad Maskva jo neįjungs – taip palikdama labai priklausomas Europos šalis likimo valiai. (Antrasis Rusijos dujotiekis į Vokietiją „Nord Stream 2” buvo uždraustas vasario mėn., kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošėsi įsiveržti į Ukrainą, todėl „Nord Stream 1” liko didžiausia tiesioginė dujų jungtis tarp Rusijos ir didžiausios Europos ekonomikos).

„Viskas įmanoma. Viskas gali įvykti”, – šeštadienį „Deutschlandfunk” sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Gali būti, kad dujos vėl tekės, galbūt daugiau nei anksčiau. Gali būti ir taip, kad nebus nieko”.

Tai reikštų bėdą artėjančią žiemą, kai energijos paklausa smarkiai išauga, o šildymui būtina turėti pakankamai gamtinių dujų. Europos šalys paprastai pasikliauja vasaros mėnesiais, kad galėtų papildyti savo dujų saugyklas. O karo metu, kai neaišku, kaip žemynui bus tiekiamos dujos ateityje, turėti energijos atsargų yra ypač svarbu.

Jei ir toliau tęsis užsitęsę Rusijos sutrikimai, ekspertai įspėja apie sunkią žiemą: galimą dujų normavimą, pramonės uždarymą ir net didžiulį ekonomikos sutrikimą. Didžiosios Britanijos pareigūnai, kurie vos prieš kelis mėnesius įspėjo, kad vartotojams gali išaugti sąskaitos už elektrą, dabar perspėja apie dar blogesnius dalykus.

Europa gali susidurti su „nepasitenkinimo žiema”, – sakė Helima Croft, „RBC Capital Markets” valdančioji direktorė. „Energijos normavimas, pramonės įmonių uždarymas – visa ta grėsmė reali”.

Neramumai jau prasidėjo – visame žemyne prasidėjo streikai, nes namų ūkiai kovoja su didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis ir infliacijos spaudimu. Kai kurie iš šių nepasitenkinimo reiškinių taip pat pasireiškė energijos rinkoje. Norvegijoje, kuri yra didžiausia po Rusijos gamtinių dujų tiekėja Europos Sąjungai, praėjusią savaitę dėl masinių streikų naftos ir dujų pramonėje įmonės buvo priverstos nutraukti gamybą, o tai dar labiau sukrėtė visą Europą.

Europos šalims gresia pavojus nugrimzti į „labai, labai stiprius konfliktus ir nesutarimus dėl energijos trūkumo”, – dienraščiui „Guardian” teigė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas. „Putinas naudojasi visomis priemonėmis, kad sukeltų nesantaiką mūsų visuomenėse, todėl turime pasiruošti labai sunkiam laikotarpiui.”

Tačiau krizės skausmą bene labiausiai jaučia Vokietija, kuri buvo priversta imtis įvairių energijos taupymo priemonių, įskaitant šildomo vandens normavimą ir baseinų uždarymą. Siekdamas susidoroti su krize, Berlynas jau pradėjo antrąjį, savo trijų etapų ekstremalių situacijų plano dėl dujų, etapą; praėjusią savaitę jis taip pat ėmėsi gelbėti savo energetikos milžines, kurios patyrė finansinį smūgį dėl Rusijos nutraukiamų tiekimų.

Tačiau tai ne tik Vokietijos problema. „Tai vyksta visoje Europoje”, – sakė Olga Chakova, Atlanto tarybos Europos energetinio saugumo ekspertė, kuri pažymėjo, kad Prancūzija taip pat paskelbė apie planus nacionalizuoti energetikos bendrovę EDF, nes ji patiria vis daugiau ekonominių nuostolių. „Klausimas tame, kiek šios vyriausybės gali paremti savo energijos vartotojus, šias bendroves? Ir kur yra atsparumo riba?”

Ši situacija taip pat apsunkino daugelio šalių klimato kaitos tikslų įgyvendinimą. Birželio pabaigoje Vokietija, Italija, Austrija ir Nyderlandai paskelbė, kad, kovodamos su mažėjančiomis atsargomis, atnaujins senų, kūrenamų anglimis elektrinių darbą.

Galimi padariniai, su kuriais susiduria Europos šalys, atskleidžia, kad ši krizė yra tokio masto, koks būdavo tik karo metu, sakė Muntonas. Blogiausio scenarijaus atveju „kalbame apie dujų tiekimo normavimą, o su tuo Europai neteko susidurti niekuomet, išskyrus karo metą”, – teigė jis. „Iš esmės dabar situacija tokia ir yra. Tai energetinis karas.”

Jie taip pat pabrėžia, kad Europai ir toliau teks ilgai ir skausmingai kovoti, kad atsikratytų rusiškos energijos. Nepaisant žemyno noro atsisakyti Maskvos tiekiamų dujų, teigia ekspertai, Europa greičiausiai liks įstrigusi šioje spirale besisukančioje krizėje, kol nesugebės sukurti didesnės energetinės nepriklausomybės infrastruktūros, o tai gali užtrukti ne vienerius metus.

Viena iš galimybių – JAV dujos, gabenamos tanklaiviais, tačiau tam reikia naujų terminalų dujoms priimti. Naujų dujotiekių tiesimas užtruks dar ilgiau, o tinkamų tiekėjų nėra per daug.

„Europai labai ir labai sunku atsikratyti priklausomybės nuo rusiškų dujų kitaip, nei per trejus-penkerius metus. Dujų projektai taip greitai neįgyvendinami”, – sakė Oksfordo energetikos studijų instituto energetikos ekspertas Jamesas Hendersonas. „Naujų projektų įgyvendinimas tiesiog užtruks, todėl tai nėra kažkas, kas išnyks savaime.”

O kol problema išlieka, Europos vadovai ir toliau stengsis užtikrinti pakankamą energijos tiekimą – ir gali tik tikėtis švelnios žiemos. Blogiausias scenarijus – „jei žiemą žmonėms teks rinktis – valgyti ar šildytis”, – reziumavo Croftas.