infa.lt

Dabar rašysiu 100 % tai, ką žinau.

Ada nuėjo atsidaryti sąskaitą Luminor banke ir išsiimti kortelę. Banko darbuotoja užpildė popierius, dukra pasirašė, pasakė, kad užims pusvalandį, jei norit, truputį pasivaikščiokit, ateikit ir viskas bus sutvarkyta.

Atėjus dar ilgai barškino klaviatūra ir staiga paklausė – o kaip jūs susijusi su Algimantu Rusteika? Tai mano tėtis – atsakė. Dar pabarškino ir sako: žinot, mes jums ryt paskambinsim.

Nepaskambino ir po savaitės, ir po dviejų. Žmona su Ada neapsikentusios vėl užsiregistravo, nuvažiavo į banką – Ada baigė bakalaurą, stoja į magistratūrą, reikia susitvarkyt. Priėmė kita darbuotoja, ilgai klapsėjo klaviatūra, tada kažką ėmė aiškint, kad dar kažkokios problemos, spręsim, informuosim.

Pradėjus aiškintis, kiek galima laukti, pasikvietė anksčiau aptarnavusią darbuotoją, kažką tarpusavyje tyliai tarėsi, pasigirdo frazė „juk leidimas dar negautas“. Tada atėjusi atsiprašė ir pasakė, kad viską išsiaiškins ir paskambins.

Jau praėjo dar dvi savaitės ir tyla.

Kita dukra, Justina, doktorantūros tiriamąjį darbą pusmetį darė Danijoje, Orhuso universitete. Tam, kad nemokėtų didelių tarpbankinių mokesčių darant pavedimus ar atsiskaitymus kitoje šalyje, nutarė atsidaryti sąskaitą ir pasiimti kortelę Danijoje, Arbejdernes Landsbank.

Užpildė internetu viską, gavo atsakymą, kad viskas gerai ir per porą dienų atsiųs prisijungimus ir kortelę. Praėjus savaitei skambutis iš banko: kas jums yra Algimantas Rusteika?

Atsakymas – tėtis. Kokios problemos? Ne, nieko baisaus, viskas gerai, mes jums paskambinsim arba parašysim el.paštu. Praėjo savaitė, dvi, trys – nieko. Justina nusispjovė ir į banką nebesikreipė.

Va taip, ponai, yra su demokratija, konstitucine teise į privatumą ir europinėmis vertybėmis. Viskas tikra.

Nors iki šiol tuo netikėjau – duomenų bazės seniai sujungtos, viskas kontroliuojama.  Viskas žmogui, viskas jo gerovei.

Pirmą kartą šis tekstas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje