infa.lt

ES siekis sumažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro po karo Ukrainoje sužlugdė bloko narių planus palaipsniui atsisakyti akmens anglių energetikos, rašo Euractiv.

Kai kuriuose ES regionuose, planuojančiuose atsisakyti anglių, dabar, pakilus dujų kainoms ir nutraukus Rusijos dujų tiekimą, didėja gamyba ir iškastiniu kuru varomos energijos gamyba.

ES 2021-2027 m. biudžetiniam laikotarpiui įsteigė 17,5 mlrd. eurų vertės Teisingo perėjimo fondą (angl. Just Transition Fund, JTF), kad padėtų nuo anglies priklausomiems regionams pereiti prie švarios energijos ir alternatyvių darbo vietų kūrimo galimybių.

Kad gautų finansavimą, angliakasybos regionai turi įsipareigoti laikytis veiksmų plano, kuriame teritoriniame teisingo perėjimo plane (TPPP) būtų nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas iki 2030 m.

Kol kas Komisija dėl savo regionų planų galutinai susitarė tik su Graikija ir Vokietija, tačiau, pasak ES vykdomosios valdžios institucijos, „beveik visos” kitos valstybės narės su jomis pasidalijo bent neoficialiais projektais.

Tačiau ES siekis sumažinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro daugeliui šalių trukdo rasti alternatyvius trumpalaikius sprendimus.

„Kai buvo įsteigta TJPT, nebuvo jokios minties apie Rusijos invaziją”, – EURACTIV sakė Lilo Bärbel Rösch, ataskaitos apie TJPT bendraautorė. „Tai buvo išskirtinis geopolitinis posūkis”, – pridūrė ji.

Reaguodamos į krizę, kai kurios šalys nusprendė grįžti prie anglies energetikos, kad patenkintų savo energijos poreikius.

Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį Nyderlandai paskelbė planus savo anglimi kūrenamas elektrines paleisti didesniu pajėgumu, kad sumažintų iškastinių dujų suvartojimą. Prieš tai šios elektrinės galėjo veikti tik 35 proc. pajėgumu.

Vis dėlto pagrindiniame ES struktūrinių investicijų Nyderlanduose ateinančių septynerių metų pagrindų dokumente, kurį Europos Komisija paskelbė praėjus kelioms dienoms po šio pranešimo, Nyderlandų regionams „su dideliais daug teršalų išmetančiais pramonės klasteriais” pažadėta skirti 623 mln. eurų iš JTF, kad jie padėtų pereiti prie neutralios klimato atžvilgiu ekonomikos.

Lenkija, kuri yra didžiausia JTF lėšų gavėja – jai skirta 3,5 mlrd. eurų, yra labai priklausoma nuo anglių, o prasidėjus energetikos krizei ši priklausomybė dar labiau išaugo, kai Lenkija atsisakė Rusijos dujų.

Galima prielaida (įrodymų nėra), kad Lenkija, pasinaudojusi situacija, padedančia išgelbėti savo anglies pramonę – specialiai atsisakė rusiškų dujų, kad nelikus alternatyvos galėtų plėsti savi anglies kasyklų eksploatavimą, taip išsaugant ir net sukuriant naujas darbo vietas.

Tai būtų protingas žingsnis savo ekonomikos ir energetikos atžvilgiu, kurio esamomis sąlygomis niekas nedrįstų pasmerkti. O Lenkija, – viena iš nedaugelio ES šalių, kurios protingai sprendžia savo valstybės jautrius klausimus.

Lenkijai tenka beveik penktadalis visų ES sunaudojamų akmens anglių, o per pirmuosius 2022 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, joje išaugo akmens anglies gavyba. Vien kovo mėn. buvo išgauta 5,483 mln. tonų anglies – tai didžiausias užfiksuotas lygis nuo 2018 m. lapkričio mėn.

Kaimyninėje Čekijoje anglių bendrovės, planavusios apriboti gavybą, galiausiai ją išplėtė.

Čekijos anglies bendrovė „Sokolovská uhelná” vėl įdarbino dešimtis darbuotojų – dauguma jų buvo atleisti prieš dvejus metus. Bendrovė plėtrą grindė būtinybe užsitikrinti pakankamai anglies žiemos sezonui, pranešė Čekijos televizija.

Vokietijoje anglies elektrinių operatorė RWE Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kurioje veikia Komisijos jau patvirtintos TJTP, taip pat sustabdė ankstyvo darbuotojų išėjimo į pensiją programas ir ieško papildomų darbuotojų.

Tikėtina, kad iš viso bus įdarbinta šimtai darbuotojų, kurie užtikrins anglių elektrinių parengtį normaliam darbui.

Grįžusi į Briuselį, Europos Komisija žino, kad kai kurie anglį išgaunantys regionai ir valstybės narės planuoja didinti iškastinio kuro naudojimą.

Atsakydama EURACTIV, ES vykdomoji institucija teigė, kad šiuo metu „atidžiai analizuoja naujausius pranešimus ir planuojamo anglies naudojimo mastą bei trukmę”.

Nors naujajame ES perėjimo nuo rusiškojo iškastinio kuro plane numatyta, kad kai kurie esami anglių pajėgumai gali būti naudojami „daugiau, nei iš pradžių tikėtasi trumpuoju laikotarpiu”, ES šalys tebėra teisiškai įpareigotos iki šio dešimtmečio pabaigos sumažinti grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 proc.

Tačiau „bet kokį laikiną ilgesnį anglių naudojimą, kuris neišvengiamai turės įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui, reikės atsverti didesniu energijos vartojimo efektyvumu, energijos taupymu ir didesniu atsinaujinančiosios energijos naudojimu iki 2030 m.”, – teigė Europos Komisija.

Paklausta, ar yra pasirengusi sustabdyti finansavimą JTF regionams, kurie nevykdo savo įsipareigojimų, ES vykdomoji institucija atsakė EURACTIV, kad bet koks „rimtas trūkumas”, susijęs su anksčiau sutartais tikslais arba ES teise, gali lemti finansavimo sustabdymą arba lėšų susigrąžinimą, „kuris ypač taikomas neteisėtų išlaidų atveju”.

Tačiau ji nepatikslino, kas yra „rimtas trūkumas”. „Dėl karo reaguojama atlaidžiau”, – sakė Rösch.

Čekijos regioninės plėtros ministras Ivanas Bartošas (Ivan Bartoš), kurio šalis liepos 1 d. perėmė pirmininkavimą ES Tarybai pagal rotacijos principą, pripažino, kad kai kurie regionai „tikriausiai” lėšas naudoja „ne taip, kaip turėtų, ir tai yra netvarka”.

Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, „teisingo perėjimo fondų projektų struktūra turėtų pasikeisti”, nes „pasikeitė žaidimų aikštelė”, sakė jis EURACTIV.

Svarbu pabrėžti, kad trumpalaikis anglių elektrinių atidarymas turėtų būti vykdomas tik kraštutiniu atveju, kai bus aišku, kad nėra alternatyvių būdų gaminti reikiamą energiją, sakė Jensas Hunsbethas Schreuderis, nevyriausybinės organizacijos „CEE Bankwatch” politikos pareigūnas, kuruojantis teisingo perėjimo klausimus.

„Alternatyvos dažnai būna pigesnės ir veiksmingesnės nei anglių infrastruktūros atnaujinimas, todėl Europos Komisija šiuo klausimu turi būti budri”, – sakė jis.

Šiuo metu praktikoje taikomas „teisingas perėjimas” juda link taršaus perėjimo – nuo dujų prie anglių. Ir panašu, kad tai užtruks, nežiūrint į „trumpalaikius” siekius anglies elektrines naudoti trumpai.

Juk niekas netrunka ilgiau nei „trumpalaikiai” ar „laikini” sprendimai, kuriuos biurokratai priima neatsižvelgdami į realią situaciją. Žaliasis kursas tikrai turės palaukti, kaip ir klimato kaitos sprendimai.