infa.lt

The Washington Post: Rusijoje ir Kinijoje į Internetą išeina „Didysis brolis“

12 liepos
01:01 2016

washingtonpost.com

Didžiojo brolio priežiūra

Kaip tai bebūtų neįtikėtina“. Trisdešimt septynių metų rusas iš Permės, Vladimir Lužin neseniai buvo nubaustas 200 tūkstančių rublių (apie 2 817 €u) bauda už „paprasto ir be to teisingo istorinio fakto publikavimą internete“ – savo paskyros, Rusijos socialinio tinklo „V Kontakte“ puslapyje, jis patalpino įrašą, kuriame buvo minima, jog Tarybų Sąjunga, „sudariusi suokalbį su fašistine Vokietija, 1939 metų rugsėjį įsiveržė į Lenkiją“, rašoma The Washington Post redakcijos straipsnyje.

Kaip primena leidinio žurnalistai, ponas Lužinas buvo nuteistas remiantis įstatymu „prieš nacizmo reabilitaciją“, kurį šalies prezidentas pasirašė 2014-ųjų gegužę. Šio įstatymo „paskelbtu tikslu“ buvo priešprieša nacistinės ideologijos pateisinimui, tačiau žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad jo pagrindine paskirtimi buvo siekis nutildyti bet kokį šalies istorijos viešą svarstymą, pabrėžiama straipsnyje. internetas

Tarybų Sąjunga ilgą laiką bandė slėpti slapto papildomo 1939 metų protokolo prie nepuolimo Sutarties tarp Vokietijos ir TSRS egzistavimą – šio dokumento tikrumą, kuriame Berlynas ir Maskva „pasidalijo“ tarpusavyje Lenkiją ir Baltijos valstybes, tarybinė vyriausybė patvirtino tik „glasnost-perestroikos“ epochoje, rašo medžiagos autoriai. Tuo tarpu, savotišku „putiniško valdymo leitmotyvu“ nuo kai kurio meto yra „stalinistinio paveldo išaukštinimas ir jo [Stalino] bendradarbiavimo su Hitleriu pridengimas“. Praėjusiais metais Vladimiras Putinas net atvirai pasisakė gindamas nepuolimo Sutartį, pareikšdamas, jog ji buvo būtina priemone, o Rusijos kultūros ministras Vladimir Medinskij pavadino dokumentą „kolosaliu stalinistinės diplomatijos laimėjimu“, piktinasi žurnalistai.

Pono Lužin publikacija, galbūt, būtų likusi nepastebėta, jeigu ne „rusų valdžios noras nubausti jį, kad kiti žinotų“, tęsia autoriai. Niujorko universiteto profesoriaus, Marko Galeotti nuomone, Rusijos prezidentas nesiėmė masinių represijų, naudojamų stalinistinės epochos metu, o vietoje to pasinaudojo „palyginti nedideliu, MIP išreklamuotų ir valstybės žiauriai suvaidintų baudžiamųjų spektaklių skaičiumi“. Dėka to, visi Rusijos piliečiai tapo budrūs ir nuo šiol visur su savimi imasi „mažytį cenzorių, tokį mikro-Putiną“, daro prielaidą profesorius Galeotti.

Tiems, kurie savo „cenzoriaus“ su savimi nesinešioja, valstybė turi atsidėjusi kitas priemones: prieš keletą dienų Rusijos prezidentas pasirašė naują įstatymą, įpareigojantį ryšio operatorius saugoti savo naudotojų telefono skambučių ir tekstinių pranešimų įrašus šešių mėnesių bėgyje ir perduoti juos valstybės saugumo organams, o duomenų apsikeitimo tarnybas, tokias kaip Facebook ar Telegram – valdžios reikalavimu pateikti šifravimo raktus, skirtus iššifruoti susirašinėjimui, rašo The Washington Post kolektyvas. „Šiuolaikinėje Rusijoje Didysis brolis vėl ėmėsi stebėti žmones“, – ironizuoja autoriai. (šiandien tai, deja, viso pasaulio problema, ne išimtis ir Lietuva – vert past)

Kinijoje, kur Facebook ir Twitter užblokuoti, vietiniai socialiniai tinklai pradžioje „išmušdavo valdžią iš vėžių“, pastebi žurnalistai. Konkrečiai, katastrofos, kaip, sakykime, traukinių susidūrimas netoli Wenzhou 2011 metais, buvo aktyviai nušviečiamos Kinijos socialinių tinklų naudotojų, ir jų pranešimai dažnu atveju prieštaravo oficialiai vyriausybės pozicijai, teigia autoriai. Tačiau, kaip bebūtų, kinų valdžia sumąstė kaip „priveržti veržles“: kiber-erdvės Administracija, galingas Kinijos cenzūros organas, šių metų liepos pradžioje įvedė bausmes tinklapiams už nepatvirtinto turinio platinimą – tai yra, daro prielaidą The Washington Post žurnalistai, tokios informacijos, kuri nepalanki valdančiajai Kinijos Komunistų partijai.

Ir Rusija, ir Kinija iš esmės bando „pažaboti laukinį ir laisvą savo vidumi Internetą“ įvesdamos interneto cenzūrą, ir „prisilaiko vienodai pavojingų pažiūrų informacijos atžvilgiu, laikydamos ją būtinu valstybės priežiūros-globos objektu, reziumuoja autoriai.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 200

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...