infa.lt

France’s far-right National Front political party leader Marine Le Pen attends a news conference at the National Assembly in Paris, France, April 7, 2016. REUTERS/Philippe Wojazer

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partija „Nacionalinis susivienijimas” per sekmadienį vykusius antrojo turo parlamento rinkimus pirmą kartą nuo 1986 m. surinko pakankamai vietų, kad galėtų suformuoti oficialią parlamento frakciją, praneša Washington Examiner.

Prancūzijos Nacionalinėje asamblėjoje, žemesniuosiuose parlamento rūmuose, buvo varžomasi dėl 577 vietų, o Marine Le Pen „Nacionalinis susivienijimas” laimėjo 88 vietas, t. y. 80 vieta daugiau nei 2017 m., kai partija turėjo aštuonias vietas, rodo pirminės prognozės. Tuo tarpu prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas „Ensemble”, kaip prognozuojama, praras absoliučią daugumą, taip suduodamas didžiulį smūgį jo reformų darbotvarkei, praneša „France 24”.

Daliniais rezultatais pagrįstos prognozės rodo, kad E. Macronui teks tenkintis 224 vietomis ir pritrūks absoliučios daugumos – 289 vietų, praneša „France 24”. Šie rezultatai yra didžiulis pralaimėjimas prezidentui, kuris 2017 m. laimėjo 351 vietą.

Žano Luko Melenšono vadovaujamos kairiosios politinės koalicijos iššūkis taip pat nesulaukė daugumos, tačiau prognozuojama, kad ji gaus 149 vietas. Nė vienai frakcijai nepasiekus absoliučios daugumos, Prancūzijoje prasideda politinio neapibrėžtumo laikotarpis, per kurį partijos turės dalytis valdžia, kad galėtų priimti politinius sprendimus, ko nebuvo per pastaruosius dešimtmečius.

Vis dėlto laukiama, kad Marine Le Pen Nacionalinis susivienijimas bus vienas didžiausių šio rinkimų vakaro laimėjimų.

„Kalbant apie balsų skaičių, tai rekordas, jis žymi kraštutinių dešiniųjų parlamentinės frakcijos, kurios nebuvo nuo 1986 m., sugrįžimą”, – prieš rinkimus RFI sakė politologas Dorianas Dreuilas. „Kai turi parlamentinę frakciją, gauni papildomų pinigų, tau suteikiama daugiau laiko kalbėti, taip pat daugiau matomumo. Tai būdas primesti save ateinantiems penkeriems metams”.

Norėdama sudaryti parlamentinę frakciją, frakcija turi laimėti 15 mandatų, o tai jai suteikia tam tikrų privilegijų, pavyzdžiui, daugiau skiriamo kalbėjimo laiko ir pinigų išlaidoms bei personalui padengti. Parlamento frakcijos taip pat turi teisę prašyti sustabdyti sesiją.

Nacionalinis susivienijimas nesudarė oficialios parlamentinės frakcijos nuo 1986 m. rinkimų, kai partija buvo žinoma kaip Nacionalinis frontas, vadovaujamas M. Le Pen tėvo Jeano-Marie Le Peno. Tuo metu Prancūzijos vyriausybė eksperimentavo su proporciniu atstovavimu, nors per vėlesnius parlamento rinkimus jis buvo panaikintas.

„Taigi, istoriniu lygmeniu akivaizdu, kad Marine Le Pen pavyko padaryti tai, ko iki šiol nepavyko padaryti Nacionaliniam frontui”, – „France 24” sakė politikos sociologas Erwanas Lecoeuras. „Jai pavyko tai, ko jos tėvui ir partijai iki šiol niekada nebuvo pavykę”.

Prancūzijoje įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai vyksta pagal dviejų turų balsavimo sistemą, kuri skiriasi viena savaite. Kiekvienoje iš 577 rinkimų apygardų Prancūzijos piliečiai balsuoja už vieną kandidatą. Jei kandidatas pirmajame ture nesurenka absoliučios daugumos arba 50 proc. balsų, į antrąjį turą patenka kiekvienas kandidatas, kuris pirmajame ture surinko ne mažiau kaip 12,5 proc. balsų. Antrajame ture laimi daugiausia balsų surinkęs kandidatas.