infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

S.Skvernelio Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kartu su kitomis Seimo opozicinėmis frakcijomis parengė rezoliuciją, kuria siūloma nepritarti Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitai.

„Vietoj skambiai prieš rinkimus žadėtų reformų ir pokyčių šalyje matome tik vėluojančius Vyriausybės sprendimus, atidedamus darbus, sunkiai valdomas šalį ištikusias krizes ir supriešintą visuomenę. Tai jaučia ir visuomenė, kurios pasitikėjimas šia Vyriausybe nuolat krenta. Tuo tarpu Vyriausybė teikia ataskaitą apie nepriekaištingą savo darbą, tad norime įnešti bent kiek objektyvumo“, – teigia frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir Lietuvos regionų frakcijų seniūnų pasirašytoje rezoliucijoje pateikta kritika įvairioms Vyriausybės veiklos sritims.

Rezoliucijoje nurodoma, kad Vyriausybė vykdė nenuoseklų COVID-19 pandemijos valdymą. Tai, anot opozicijos, supriešino visuomenę, sukėlė papildomų grėsmių ir taip blogėjusiai vaikų vakcinacijai skiepų kalendoriuje esančiomis vakcinomis.

Be to, teigiama, kad parengti sveikatos sistemos reformos įstatymų projektai užprogramuoja ne progresą, bet grįžimą prie sovietinės sveikatos priežiūros sistemos, nes pirminės sveikatos priežiūros ir stacionarinės priežiūros struktūrinė integracija neatlaiko jokios kritikos.

Taip pat pabrėžiama, kad netinkami Vyriausybės veiksmai organizuojant į Lietuvą patekusių migrantų apgyvendinimą, neefektyvus tam skirtų lėšų panaudojimas, nepagrįstas nevyriausybinių organizacijų veiklos ribojimas, vengimas bendradarbiauti su savivalda sukėlė žmogaus teisių pažeidimų, kursto ekstremistines nuostatas ir kelia naujas rizikas, susijusias su visuomenės saugumu, valstybės reputacija ir teisine atsakomybe.

Parlamentarų teigimu, Vyriausybė laiku neįvertino didelio energetikos kainų augimo pasaulinėje rinkoje ir iškilusių grėsmių Lietuvos ekonomikai, gyventojų finansinei ir socialinei padėčiai, vėluodama pateikė Energetikos kaštų amortizavimo ir socialinių infliacijos pasekmių mažinimo sprendimus.

Pasak Seimo narių, ši Vyriausybė savo veiklą iš esmės grindžia ankstesniaisiais metais pasiekta Lietuvos pažanga ir buvusių Vyriausybių darbų tęstinumu, o skambiai įvardintos XVIII Vyriausybės reformos kaip „Mokesčių reforma“, „Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“ ar „Valstybės tarnybos pertvarka“ vis atidedamos tolesniam laikui.

Pavėluoti sprendimai ir socialinėje srityje

Seimo opozicija atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenei svarbūs, dar praėjusioje kadencijoje ar šios pradžioje parengti socialinės srities įstatymų projektai, reglamentuojantys asmeninio asistento paslaugas, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, vaiko priežiūros išmokas, būsto šildymo kompensacijas ir kt., Seimui pateikiami svarstyti labai vėluojant, taip sukuriant įtampą visuomenėje ir keliant grėsmę jų įgyvendinimui laiku.

Opozicinių frakcijų nuomone, pateikti Vyriausybės siūlymai papildomai indeksuoti pensijas yra nepakankami, vertinant išaugusią infliaciją ir valstybės galimybes, o mažo stažo įtakos pensijos dydžiui panaikinimas ir spartesnis individualios pensijų dalies indeksavimas nei bendrosios tarp senjorų sukuria socialinį neteisingumą ir socialinę atskirtį.

Be to, parlamentarų teigimu, nors dabartiniai valdantieji ataskaitoje prioritetu išskiria vienišiems asmenims skiriamų išmokų sistemą, tačiau ji įgyvendinta daug vėliau ir gerokai mažesnėmis išmokomis negu buvo žadėta rinkimų metu ir įsipareigota Vyriausybės programoje.

Švietime – priverstinės reformos, visuomenės klaidinimas

Opozicija pabrėžia, kad Vyriausybė turi laikytis „Susitarimo dėl švietimo“ tikslų, deklaruojančių bendrą veikimą vardan švietimo ir įpareigojančių įgyvendinti tarppartinės atsakomybės už Lietuvos švietimą principą. Tačiau, kaip nurodoma rezoliucijoje, Vyriausybės numatytos Tūkstantmečio mokyklų ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių nuostatos siaurina savivaldybių savarankiškumą, mažina galimybes visoms šalies mokykloms suteikti kokybišką ugdymą Lietuvos vaikams.

„Vyriausybė ilgą laiką Tūkstantmečio mokyklų programą ir „EdTech“ projektą vadinusi tik savanoriškais pagrindais paremtais projektais, kuriuose, jei to nori, gali dalyvauti mokyklos ir savivaldybės, ataskaitoje jau vadina reformomis. Tokiu būdu klaidinama šalies visuomenė, pripažįstama, kad nepaisoma bendruomenių nuomonės, o įgyvendinimas yra privalomas visiems“, – teigiama rezoliucijos tekste.

Opozicijos vertinimu, švietimo sistemoje inicijuojama ir vykdoma bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir kolegijų tinklų pertvarka nepagrįsta aiškiais kriterijais ir išsamia analize, racionalumo ir veiklos kokybės požiūriu, taip pat nepalankiai vertinama dalykinių mokytojų asociacijų ir ekspertų dėl nepakankamo pasirengimo įgyvendinti įtraukųjį ugdymą mokymo įstaigose.

Nepakankamas dėmesys aplinkosaugai, žemės ūkiui ir regionų plėtrai

Galiausiai opozicija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkos apsaugos sistemoje nėra įgyvendinami visuomenei reikalingi sprendimai. Pasak parlamentarų, neparengti Vyriausybės numatyti susitarimai, strategijos, veiksmų planai dėl miškų politikos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, klimato kaitos priemonių, neskiriamas tinkamas dėmesys taršos mažinimui, nesprendžiamos aplinkosaugos sistemos organizacinės struktūros, funkcijų dubliavimo, pareigūnų aprūpinimo darbo priemonėmis užtikrinimas ir darbo užmokesčio peržiūrėjimas, neskiriamas būtinas dėmesys korupcijos mažinimui ir Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijų įgyvendinimui aplinkosaugos srityje.

Pažymima, kad kaimo plėtrai ir žemės ūkio sektoriui, kuris turi užtikrinti gyventojų aprūpinimą savos gamybos saugiu ir kokybišku maistu, Vyriausybės ataskaitoje neskiriamas deramas dėmesys, o apsiribojama tik keliais deklaratyviais Žemės ūkio ministerijos darbais, be konkrečių rezultatų ir perspektyvinių įžvalgų, stabdančių vis labiau blogėjančią situaciją žemės ūkyje.

Be to, opozicija pasigenda Vyriausybės dėmesio Regionų plėtros įstatymo įgyvendinimui ir regionų plėtrai. Pasak parlamentarų, savivaldybėms dar nėra skirta pagal įstatymą numatyta 200 mln. eurų suma.  Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad regionų ekonominiai ir socialiniai skirtumai yra didesni nei Europos Sąjungos vidurkis ir jie auga, sparčiai mažėja gyventojų skaičius regionuose dėl nepakankamų galimybių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, investicijų stygiaus.