infa.lt

Lietuvos kariuomenės nuotr.

Seimas priėmė Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymą, kuriuo nutarta Rūdninkų poligono įkūrimą pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu. Tai užtikrins skubų poligono įkūrimą – teritorijos suformavimą ir jo veiklai reikalingų statinių statybą ir įrenginių įrengimą.

Kaip įstatymo aiškinamajame rašte pabrėžia iniciatoriai, šiuo metu turimuose kariniuose poligonuose treniruojasi tiek Lietuvos, tiek kitų Lietuvoje esančių NATO šalių kariai, tačiau turimų karinių poligonų nepakanka, kad būtų užtikrintas priimančiosios šalies paramos poreikis. Įstatyme nustatomu teisiniu reguliavimu poligono įkūrimo procedūros sutrumpės nuo 5 metų iki 6 mėnesių. Pirmieji kariai į poligoną galės įžengti jau gegužės mėnesį, o ne po dvejų metų, kaip planuota anksčiau.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas anksčiau pabrėžė, kad Rūdninkų poligonas yra vienas iš strategiškai labai svarbių objektų siekiant sustiprinti visą gynybinę ir atgrasymo „architektūrą“.

Steigiamo poligono plotas sieks 16 930 ha. Kaip anksčiau kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, į poligono teritoriją patenka 48 privačios žemės sklypai ir jie sudaro 2 proc. viso ploto, t. y. apie 350 ha. A. Anušauskas tvirtino, kad likusi ploto dalis, 98 proc., yra valstybinė žemė.

Privačios žemės sklypai patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai bus perduodami tik tada, kai bus atliktos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir įregistruota valstybės nuosavybės teisė į juos

Kaip pažymi Krašto apsaugos ministerija, poligono administracinių ir kariniam rengimui reikalingos infrastruktūros objektų steigimas ir aptarnavimas sukurs iki 100 darbo vietų.

„Besiribojančiose seniūnijose (ne tik Šalčininkų r.) išaugs maitinimo, laikino ir nuolatinio apgyvendinimo, statybos, teritorijų priežiūros poreikis. Poligonų plėtra pritrauks šalies ir užsienio investicijas į regioną, skatins vietinį verslą, vietos produkcijos ir paslaugų vartojimą, stiprins socialinį dialogą su bendruomenėmis.

Tai rodo poligonų vystymo patirtis Pabradėje, Rukloje ir kitose Lietuvos bei kitų pasaulio šalių teritorijose“, − tvirtina ministerija. Pasak krašto apsaugos ministro A. Anušausko, jau kitiems metams yra numatomos 26 mln. eurų investicijos ir jos planuojamos kasmet, kol galiausiai bus išvystyta visa poligono infrastruktūra.

Įstatyme taip pat įtvirtinta, kad Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su projektą įgyvendinančiąja institucija privalės imtis veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligono įkūrimo, statinių statybos ar įrenginių įrengimo, poligono parengimo karinių mokymų ir pratybų, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.

„Siekiant padaryti mažesnę žalą esančioms saugomoms teritorijoms visi su ekologija susiję darbai yra derinami su Aplinkos ministerija ir Saugomų teritorijų tarnyba, be abejo, ir kitomis suinteresuotomis šalimis“, − akcentavo Arvydas Anušauskas.

Vyriausybė reguliariai, kartą per du mėnesius turės teikti informaciją apie šio įstatymo įgyvendinimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o kartą per sesiją teiks apibendrintą informaciją Seimui.

Šį sprendimą parlamentas priėmė konstatuodamas, kad Rusijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingai neigiamą poveikį Lietuvos nacionaliniam saugumui. Už įstatymą (projektas Nr. XIVP-1483(2) balsavo 126 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras.