infa.lt

Už viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir svetimo turto sugadinimą 53 metų kauniečiui S. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priimtu nuosprendžiu skyrė 1  metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 4 mėnesius išklausyti elgesio pataisos programos kursus ir  per 1 mėnesį atlyginti turtinę žalą.

Taip pat, skirta 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Iš S. L. nukentėjusiajam priteista 100 Eur turtinė ir 5000 Eur neturtinė žala.

S. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 14 d., laikotarpiu nuo 8.45 val. iki 9.01 val., viešoje vietoje, važiuojamojo kelio pagreitėjimo juostoje, esančioje Raudondvario pl., Kaune, matant pašaliniams asmenims, elgdamasis įžūliai, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju, dėl jo vairavimo, metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiam į kairės kojos šlaunį.

Po to, parvertė nukentėjusį ant automobilio variklio dangčio (įlenkė šį variklio dangtį, tokiu būdu sugadino svetimą nukentėjusiam priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiam 371,30 eurų turtinę žalą), viena ranka spaudė nukentėjusio kaklą, o kita ranka bandė suduoti nukentėjusiajam, sakydamas „paleisk užmušiu“, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiam dėl kairės šlaunies durtinės-pjautinės žaizdos padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio nagrinėjimo metu S. L. savo kaltės nepripažino, teismui paaiškino, jog visi jo veiksmai buvo padaryti būtinosios ginties atžvilgiu. Pripažįsta padaręs sužalojimą, tačiau aiškino, kad tai buvo netyčia – būtinoji gintis. Padarė išvadą, kad pats nukentėjusysis „užsirovė“ ant peilio.

„Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad konfliktas kilo nukentėjusiam su ranka parodžius įžeidžiančio pobūdžio gestą dėl kaltinamajam nepatikusio nukentėjusiojo vairavimo kelyje,“– nustatė teismas.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios buvo vienodi, nuoseklūs ir netikėti jais teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, jie buvo patvirtinti specialisto išvadomis. Teismo manymu, S. L. pateikta versija, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiojo  – neparemta jokiais įrodymais ir prieštarauja surinktiems įrodymams.

„Akivaizdu, jog kaltinamajam negrėsė joks pavojus, ryte, judrioje gatvėje, pats pikas, žmonės važiuoja į darbą. Byloje nustatyta, kad viešoje vietoje, judrioje gatvėje kaltinamojo iniciatyva, nesant policijos pareigūnu, rodė ženklus nukentėjusiajam stoti, kad nurodytų neva padarytus pažeidimus, nukentėjusiajam sustojus, nurodė pažeidimo pobūdį, vairavimo manierą, aiškinosi santykius su nukentėjusiuoju“, – atkreipė dėmesį teismas.

Teismas padarė išvadą, kad tokie kaltinamojo veiksmai ne tik padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sužalojimą, bet ir sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė viešąją tvarką.

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatatė, kad S. L. įvykio metu nebuvo sužalotas, pavojus jo gyvybei negrėsė, pagalbos pravažiuojančių žmonių neprašė, todėl gintis nuo nukentėjusiojo peiliu – nebuvo būtinybės.

Anot teismo, S. L. pasirinko šio įvykio metu neteisėtą konflikto sprendimo būdą. Apie įvykusį konfliktą žodinį ir fizinį konfliktą patvirtino liudytojai, matę žodinį ir fizinį konfliktą. Matė, kaip S. L. buvo paguldęs nukentėjusį ant mašinos kapoto, matė ir girdėjo, kaip nukentėjęs prašėsi pagalbos. J

ie rėkė, kad jis baigtų muštis, rėkė, kad jam perpjauta koja, nukentėjusį matė nukritusį ant žemės, tačiau matė ir kaltinamąjį, kuris vienu momentu nukentėjusį paėmęs už juosmens nutempė nuo važiuojamosios kelio dalies ir ramiai stovėjo prie pat automobilio ir žiūrėjo nieko nedarydamas. Nukentėjusio ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

„Tokie kaltinamojo S. L. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi peržengia būtinosios ginties ribas“, – konstatavo teismas.

Nors S. L. pripažino, kad nutempė nukentėjusįjį nuo kelio, norėdamas, kad nukentėjusysis nenukentėtų nuo autoįvykio, tačiau teigė, kad tyčia guldyti nukentėjusįjį ant jo automobilio kapoto nenorėjo ir tokio tikslo sugadinti svetimą turtą neturėjo, todėl nepripažįsta civilinio ieškinio ir nesutinka mokėti, kadangi jis tik neleido savęs žaloti, tačiau teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad S. L. sugadino svetimą turtą.

Skiriant bausmę S. L., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tris nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visuomenės rimtis bei tvarka, sugadintas svetimas turtas. S. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. L. neteistas, administracinių galiojančių nuobaudų neturi, dirba.

„Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei įvertinus kaltinamojo charakterizuojančias aplinkybes, kad kaltinamasis, būdamas Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėju, nepaisant visuotinai priimtų teisės normų, elgesio taisyklių, vadovaudamasis principiniu, neadekvačiu elgesiu, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais bei baudžiamojo poveikio priemone“, – motyvavo teismas.

S. L. skirta galutinė suberinta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant S. L. per 4 mėnesius išklausyti elgesio pataisos programos kursus ir per 1 mėnesį atlyginti turtinę žalą.

Taip pat, skirta 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iš S. L. nukentėjusiajam priteista 100 Eur turtinė ir 5000 Eur neturtinė žala.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

teismai.lt ir infa.lt inf.