infa.lt

Ilgalaikis sveikų žmonių stebėjimas parodė, kad net vienas ilgas antibiotikų kursas ilgainiui yra susijęs su atminties, dėmesio ir kitų pažintinių savybių pablogėjimu. Šias išvadas patvirtina daugelio ankstesnių tyrimų, kurie parodė ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir neurologinių ligų, rezultatai.

Antibakterinis gydymas sutrikdo žarnyno bakterijų sudėties pusiausvyrą, todėl atsiranda naudingų bakterijų deficitas. Iš ankstesnių tyrimų žinoma, kad žarnyno mikrobiotos sutrikimas yra susijęs su depresijos, migrenos, šizofrenijos, autizmo ir kitų ligų, įskaitant demenciją, išsivystymu. Dėl šios priežasties Harvardo medicinos mokyklos komanda nusprendė išanalizuoti ilgalaikį antibiotikų poveikį sveikų žmonių pažintiniams gebėjimams.

„Atsižvelgiant į stiprų antibiotikų poveikį žarnyno mikrobiomui – ankstesni tyrimai parodė funkcinio pajėgumo pokyčius praėjus dvejiems ir ketveriems metams po antibiotikų poveikio – žarnyno-smegenų ašis gali būti galimas antibiotikų susiejimo su pažintinių funkcijomis mechanizmas“, – teigia tyrimo autoriai.

Tyrimas, apie kurį rašo „Science Alert“, buvo atliktas pasaulinio medicinos slaugytojų sveikatos stebėjimo projekto dėka. Jame dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. moterų. Dalyvės buvo įtraukiamos į tyrimą tada, jei dėl kokios nors priežasties gyvenimo viduryje bent du mėnesius vartojo antibiotikus. Vidutiniškai praėjus septyneriems metams po vaistų vartojimo, jos atliko kontrolinius kognityvinių gebėjimų testus.

Mokslininkai nustatė, kad kuo ilgesnis buvo gydymo kursas, tuo labiau jis paveikė rodiklius: susilpnėjo pažinimo, mokymosi, darbinės atminties ir dėmesio funkcijos. Vidutiniškai, pokyčiai atitiko 3-4 normalaus senėjimo proceso metus, aiškina mokslininkai.

Svarbu pabrėžti, kad išvados daromos atsižvelgus į daugelį galimai iškraipančių duomenis veiksnių, įskaitant mitybą, vaistus ir kitus kriterijus. Nepaisant to, mokslininkai dar nesiėmė tvirtinti priežastinio ryšio ir neplanuoja tęsti tyrimų.