infa.lt

© Egidijaus Jankausko nuotr

Europos Parlamentas praėjusį pirmadienį balsavo prieš kriptovaliutų – bitkoino ir eterio draudimą. Tačiau, nepaisant to, kad svarstymui pateiktas pasiūlymas nepraėjo, kriptovaliutos vis tiek liks įstatymų leidėjų, bandančių apsaugoti ES nuo dviejų krizių iš karto: klimato ir energetikos, dėmesio centre. Europos noras atsikratyti kriptovaliutų gavybos keliamos taršos tapo ypač aštrus Kinijai praėjusiais metais įvedus kriptovaliutų draudimą.

ES Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas balsavo už tai, kad būtų tęsiamas darbas su skaitmeninį turtą reglamentuojančiomis taisyklėmis. Šio proceso metu buvo nuspręsta dokumentą papildyti taisykle, draudžiančia ES piliečiams naudoti daug energijos reikalaujančius procesus kriptovaliutoms, ypač bitkoinams, generuoti.

Skaitmeninės valiutos kelia susirūpinimą dėl elektros energijos kiekio, sunaudojamo kriptovaliutų platformoms valdyti, ir su tuo susijusio į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Be to, Europos Sąjunga jau dabar susiduria su energetine krize, kurią sukėlė gamtinių dujų iš Rusijos atsisakymas, dėl kurios elektros kainos smarkiai išaugo.

Bitcoin tinklo vartotojai per metus suvartoja daugiau elektros energijos nei visa Norvegija ir, jei jie būtų valstybė, užimtų 27 vietą pasaulyje. Didžioji dalis energijos skiriama sandorių tikrinimui. Norėdami gauti naujus tokenus ir darbo įrodymus, maineriai naudoja kompiuterius, kurie atlieka ypač sudėtingus skaičiavimus. Jie sunaudoja didžiulį kiekį energijos, rašo „Verge“.

Kadangi būtent kompiuteriniai skaičiavimai sunaudoja tiek daug energijos, būtent juos Europos Parlamentas ir bandė uždrausti. Ankstesnėse įstatymo projekto versijose buvo sąlygos, reikalaujančios pakeisti darbo įrodymą mažiau energijos reikalaujančiais tikrinimo metodais, o tai sukėlė pasipiktinimą kriptovaliutų pramonėje, kuri tokį žingsnį laikė mirtina sąlyga bitkoinams. Dėl to šis punktas buvo pašalintas.

Jau keletą metų kriptovaliutų pramonė pati bandė išspręsti energijos vartojimo problemą. Ethereum tinklas ne kartą planavo – ir atidėdavo – pereiti prie kitokio tikrinimo proceso, kuriam reikia daug mažiau energijos. Toks žingsnis galėtų būti sprendimas ir „Bitcoin“, tačiau labai mažai tikėtina, kad visi „Bitcoin“ kasėjai sutiks patirti nuostolių, atsisakydami brangių kompiuterių, į kuriuos jau investavo. Jei jiems nebus pasiūlyta juos atpirkti, draudimas atlikti jais darbą automatiškai reikštų Bitcoin draudimą.

Tačiau ši priemonė praeityje nedavė norimų rezultatų. Nepaisant draudimo Kinijoje išgauti kriptovaliutą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija dėl kriptovaliutų nuo praėjusių metų nesumažėjo, o dar labiau išaugo. Kasėjai (maineriai), kurie naudojo Kinijoje anksčiau turimą hidroelektrinę, perėjo prie dujų ir anglies JAV ir Kazachstane, dviejuose naujuose bitkoinų kasybos centruose.

ES kriptovaliutos nėra taip aktyviai kasamos, labiausiai Airijoje ir Vokietijoje. Tačiau, pasak Kembridžo alternatyvių finansų centro analitikų, skaičiai gali būti didesni, jei bus prisiminta apie VPN.