infa.lt

Markas Zuckerbergas, Facebook įkūrėjas (Mark Lennihan/AP nuotr.)

Socialinės žiniasklaidos platformos patronuojančios bendrovės teisininkai neseniai pareiškime teigė, kad „Facebook“ įrašų, lydinčių vadinamąjį faktų tikrinimą, antraštės – tai nuomonės, – rašo Epoch Times.

Televizijos laidų vedėjas Johnas Stosselis anksčiau šiais metais padavė į teismą „Facebook“ ir du faktų tikrinimo partnerius – „Science Feedback“ ir „Climate Feedback“, apkaltindamas subjektus jo šmeižimu.

Stosselis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė du vaizdo reportažus, viename iš kurių buvo tyrinėjami miškų gaisrai, niokojantys Kaliforniją 2020 m., įskaitant interviu su klimato kaitos ekspertu Michaelu Shellenbergeriu.

Stosselis pareiškė, kad klimato kaita pablogino padėtį valstybėje; Shellenbergeris teigė, kad klimato kaita turėjo kažkiek  įtakos, tačiau netinkamai tvarkomi miškai buvo pagrindinė didelių gaisrų priežastis.

„Facebook“ ant vaizdo įrašo uždėjo antraštę, teigdama vartotojams, kad jame „trūksta konteksto“.

Jei naudotojai spustelėdavo – jie pamatydavo „Climate Feedback“ svetainės puslapį, kuriame buvo nurodyta „Teiginys – miškų gaisrai kilo dėl prasto valdymo. Ne dėl klimato kaitos“. ir „Išvada: klaidinantis“.

Tačiau ši išvada „niekur neįtraukta“ Stosselio vaizdo įraše, sakoma ieškinyje.

Stosselis sakė susisiekęs su „Climate Feedback“ ir jie jam neatsakė, tačiau du mokslininkai, įtraukti kaip grupės apžvalgininkai, pripažino, kad vaizdo įrašo neperžiūrėjo.

Panaši situacija susiklostė su kitu vaizdo įrašu, kuriame buvo nagrinėjami „ekologiniai aliarmistai”.

Stosselis teigė, kad faktų tikrinimo procesas „yra ne kas kita, kaip pretekstas, kurį „Tikrintojai”naudoja siekdami nebaudžiamai šmeižti vartotojus, ypač kai FactCheckeriai” nesutinka su naudotojų turinyje išreikštomis mokslinėmis nuomonėmis“.

Byla buvo paduota federaliniam teismui Šiaurės Kalifornijoje.

„Facebook“ patronuojančios bendrovės „Meta“ advokatai praėjusio mėnesio pabaigoje atsakė į ieškinį, ragindami teismą atmesti bylą.

„Meta“ teigė, kad jos faktų tikrintojai yra nepriklausomi nuo „Facebook“ ir kad jie yra apsaugoti pagal Ryšių padorumo įstatymo 230 skirsnį (Section 230 of the Communications Decency Act).

„Peržengus šią esminę 230 straipsnio problemą, skunde taip pat nenurodomas ieškinys dėl šmeižto. Pirma, Stosselis nesiremia faktais, įrodančiais, kad Meta elgėsi tikrai piktybiškai – tai jis, kaip viešas asmuo, privalo“, – rašė jie.

„Kita vertus, Stosselio teiginiai daugiausia dėmesio skiria faktų tikrintojų straipsniams, kuriuos parašė Climate Feedback, o ne antraštėms, pritvirtintoms per Facebook platformą.

Pačios antraštės nėra nei melagingos, nei šmeižikiškos; priešingai, jos yra saugoma nuomonė. Ir net jei Stosselis galėtų priskirti „Meta“ atskirus „Climate Feedback“ tinklalapius, ginčijami teiginiai tuose puslapiuose taip pat nėra nei klaidingi, nei šmeižikiški. Bet kuri iš šių gedimų pasmerktų Stosselio skundą, tačiau visa jų kombinacija bet kokias pataisas padaro beprasmiškomis“, – pridūrė jie.

Tvirtinimas dėl nuomonių yra labai svarbus, nes prieš nuomonę yra sunkiau pareikšti ieškinį dėl šmeižto.

Šią savaitę byla buvo perduota JAV apygardos teisėjai Lucy Koh, Obamos teiktai kandidatūrai į teisėjus.

Stossel reikalauja ne mažiau 2 milijonų dolerių žalos atlyginimo ir nori, kad teismas įpareigotų kaltinamuosius pašalinti aptariamą turinį.

infa.lt papildymas:

Apie lietuviškuosius „FactCheckerius” jau sklando legendos, ypač apie pačių jų straipsnių autorių kompetenciją aptariamais klausimais ir apie išankstines tikrintojų nuostatas, griežtai prisilaikant oficialios pozicijos. Kiekvienas daugiau dėmesio socialiniuose tinkluose susilaukęs straipsnis, neatitinkantis oficialaus naratyvo – apkaltinamas melu arba „nėra konteksto”, net jei remtųsi moksliniais tyrimais, prieš kuriuos priešpastatomi „kiti tyrimai” ar oficiali valstybės pozicija. O pats „faktų tikrintojų” „nepriklausomumas”, paremtas pinigais iš užsienio – daugiau nei abejotinas.