infa.lt

infa.lt redakcija gavo savo skaitytojo (dėl suprantamų priežasčių pavardė neskelbiama) laišką, kuriame pastarasis pateikia savo mintis apie buvusio Lietuvos „krizių premjero“, TS-LKD partijos nario Andriaus Kubiliaus galimą vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės istorijoje. infa.lt neprisiima atsakomybės už straipsnyje pateiktas mintis ir pasvarstymus, tačiau mano, kad jie gali būti verti skaitytojų dėmesio. Laiško tekstas neredaguotas:

♦

Tikėtina, kad slaptojo agento paskirtis įsiskverbti į kurios nors valstybės valdymo sistemą siekiant rinkti informaciją apie ją arba tiesiogiai pakenkti tai valstybei. Pasitaiko atvejų, kai slaptasis agentas tampa parlamento nariu ar užima aukštas pareigas kurios nors valstybės vyriausybėje ar prezidentūroje, tokiu atveju jam atsiveria dar didesnės galimybės pakenti tai valstybei ar net siekti tos valstybės suvereniteto panaikinimo…

Lietuvos atveju slaptųjų agentų veikimo galimybė pakankamai didelė, kadangi praėjo daugiau nei trisdešimt metų nuo išstojimo iš sovietų sąjungos, tačiau liustracija Lietuvoje nebuvo įvykdyta, tai yra nėra ribojama galimybė įsidarbinti svarbiose valstybės institucijose asmenims, galimai anksčiau sovietinio rėžimo laikotarpiu dirbusiems slaptose tarnybose ir pažeidinėjusiems žmogaus teises.

Štai sklando informacija, kad 1988 metais prasidėjusiame Lietuvos persitvarkymo sąjūdyje dalyvavo ne tik asmenys siekę Lietuvos valstybingumo atkūrimo, tačiau ir sovietiniai slaptieji agentai. Kai kam kilo įtarimų ir dėl Andriaus Kubiliaus, buvusio Sąjūdžio atsakingojo sekretoriaus, veiklos, kadangi jis menkinamai žvelgdavo į eilinius lietuvius teikdamas, kad nebūtina į jų rūpesčius kreipti dėmesio.

A. Kubilius yra Tėvynės sąjungos partijos narys nuo pat jos įkūrimo 1993 metais Tėvynės sąjungos partija pirmaisiais jos gyvavimo metais daugelio lietuvių vaizduotėje buvo tarsi atsvara buvusių sovietinės nomenklatūros atstovų pagrindu sudarytai Lietuvos demokratinės darbo partijai.

1999 metais A. Kubiliui pirmą sykį tapus Lietuvos vyriausybės ministru pirmininku valstybei priklausančios „Mažeikių nafta“ akcijos pasak žiniasklaidos buvo parduotos JAV kompanijai „Williams“ tik už vieną litą… (Sutartį pasirašė to meto valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras – Sigitas Kaktys, kuriam vėliau buvo iškelta byla dėl įgaliojimų viršijimo ir nutraukta suėjus senačiai – infa.lt past.).

Įdomu tai, kad sekančiais, 2000 metais, buvo nužudyti buvęs AB „Mažeikių nafta“ vadovas Gediminas Kiesus su sūnumi jam prasitarus, kad ketina atskleisti apie bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizacijos korupcines paslaptis. Be to, jau po trijų „Mažeikių nafta“ valdymo metų, 2002 metais, „Williams“ visas savo akcijas pelningai pardavė Rusijos kompanijai „Yukos“…

2000 metais tuometinis premjeras A. Kubilius kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas ištirti, ar Danutės Balsytės Lideikienes išleistame „Lietuvio kalendoriuje“ nepažeisti nacionalinio ir rasinio lygiateisiškumo principai, kadangi jame išspausdintame žemėlapyje kai kurios Lenkijos , Baltarusijos ir Rusijos teritorijos buvo pažymėtos kaip „laikinai okupuotos etninės Lietuvos žemės“.

Tais pačiais metais „Lietuvio kalendoriaus“ autorė Danutė Balsytė Lideikienė buvo nuteista, tačiau 2008 metais ji iš dalies laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus teisių teisme (EŽTT) – Lietuva moteriai už patirtą žalą turėjo sumokėti du tūkstančius eurų.

Norėčiau pastebėti, kad „Lietuvio kalendoriuje“ išspausdintame žemėlapyje tebuvo pavaizduota lietuvių etnines žemes atitinkanti Lietuvos teritorija pripažinta Lietuvai 1919 m. sutartimi įskaitant mažąją Lietuvą.

Manau, kad jei panašus, tik kaimyninės šalies interesus atitinkantis, kalendorius būtų išleistas Lenkijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje, tai tos šalies vyriausybė ne tik kad nebūtų uždraudusi tokio kalendoriaus, tačiau ir būtų paskatinusi jo sudarytoją ir leidėją.

Pavyzdžiui A. Lukašenka viešai yra pareiškęs, kad Lenkijai priklausanti Balstogė ir jos apylinkės – tai baltarusiškos teritorijos kaip ir Vilnia (Vilnius) su visomis aplinkinėmis žemėmis.

2001 metais, A. Kubiliui esant premjeru, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbo nutraukimo programą.

Ignalinos AE du blokai pilnai pradėjo veikti 1987 metais ir užtikrino Lietuvai nepriklausomybę elektros energijos tiekimo prasme.

Ignalinos AE interneto svetainėje teigiama, kad 1991 m. elektrinė gamino 60 proc. visos šalies elektros energijos, o rekordiniais Lietuvos branduolinei energetikai 1993 metais elektrinė pagamino 88 proc. valstybei reikalingos elektros energijos.

Tad, tikėtina, kad tokios elektrinės uždarymas pastūmėjo Lietuvos valstybę link priklausomybės nuo kaimyninių šalių tiekiamos elektros energijos. Be to, ekspertų teigimu, nutraukus Ignalinos AE veikimą Lietuvos valstybei buvo padaryti milijardiniai finansiniai nuostoliai.

2006 metais Baltarusijoje žuvo Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas Vytautas Pociūnas.

Buvę VSD pareigūnai bei V. Pociūno šeimos nariai ir artimieji teigė, kad V. Pociūno išsiuntimas į Baltarusiją buvo jo nušalinimas nuo svarbių jo atliekamų tyrimų transporto ir energetikos srityse.

V. Pociūnas buvo prasitaręs, kad jis ketina atskleisti kažkokią, tikėtina su bendrovės „Mažeikių nafta“ privatizacija ir Ignalinos AE veikimo nutraukimu susijusią informaciją.

Be to, V. Pociūnas tyrė ir per Lietuvą vykdytą Baltarusijos opozicijos finansavimą. Taigi, tiek G. Kiesus, tiek V. Pociūnas žuvo jiems prasitarus apie ketinimą atskleisti korupcinę informaciją.

Štai A. Kubiliui 2008 metais antrą sykį tapus ministru pirmininku jo paties iniciatyva sekančiais, 2009 metais, Lietuvoje buvo sumažintos pensijos prisidengus tuo, kad prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė.

Norėčiau pastebėti, kad kaip ir dabar, taip ir anuo metu Lietuvoje pensijos vienos iš mažiausių Europoje. Aišku tai, kad kiekviena gerbianti save bendruomenė ir valstybė net baisiausios krizės sąlygomis išdrįstų kėsintis į senjorų pajamas tik išnaudojus visas kitas taupymo galimybes.

Tačiau tuo metu mažinant pensijas Lietuvos vyriausybės darbuotojų atlyginimai buvo net padidinti. Buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno teigimu, 2009-2010 metais, krizės piko metais, darbo Lietuvoje neteko apie du šimtai tūkstančių ir emigravo apie šimtą tūkstančių Lietuvos piliečių.

Skola valstybės, dėl priimtų sprendimų arba dėl ne laiku priimtų sprendimų, padidėjo maždaug 12 milijardų eurų ir ta našta slėgs ilgus metus visus gyventojus“, – teigė S. Jakeliūnas.

2009 metais prie Seimo įvykęs profsąjungų surengtas mitingas, kuriame reikalauta neskurdinti žmonių, virto riaušėmis. Per neramumus buvo sužeisti 34 mitingo dalyviai juos, tuometinio premjero A. Kubiliaus žinia, apšaudžius guminėmis kulkomis.

Įdomu tai, kad Baltarusijoje pradėjus statyti Astravo atominę elektrinę, tuometinis premjeras A. Kubilius niekaip nepaprieštaravo tokios elektrinės atsiradimui ir sėkmingai susitikinėjo su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka.

A. Kubilius pradėjo reikšti „nepasitenkinimą“ dėl Astravo atominės elektrinės statybų tik tuomet, kai jau statybos buvo įsibėgėję ir jis jau nebebuvo premjeru bei neturėjo realios galios pasipriešinti tokioms statyboms kaimyninėje šalyje.

Štai, kiek vėliau, 2014 m. A. Kubilius džiaugėsi savo, kaip buvusio premjero, darbo rezultatu – į Klaipėdos jūrų uostą atplaukusiu suskystintas gamtines dujas gabensiančiu laivu „Independence“. Tuomet A. Kubilius pareiškė, kad „Lietuva žengia didelį žingsnį dar vienos – energetinės nepriklausomybės link. Šia ypatinga, istorine proga sveikinu visus, kurie nuo pat 2007 metų dirbo vardan to, kad Lietuva turėtų tokią „Nepriklausomybę“.“.

Keista, bet pats A. Kubilius tuomet „Nepriklausomybę“ parašė kabutėse tikriausiai pats netikėdamas tokia nepriklausomybe. Be to, žiniasklaidoje patiekiama informacija, kad laivas „Independence“ yra įsigytas išperkamąją nuoma už įspūdingą sumą – 10 metų kasdien mokant maždaug po 116 tūkst. eurų bei dalį suskystintų dujų netiesiogiai perkant iš Rusijos…

Ir štai, A. Kubilius nuo šių metų pavasario pratina visuomenę prie minties, kad turime nelabai reikšmingą Lietuvos valstybės prezidentą taip menkindamas pasitikėjimą ne tik prezidentu, bet ir pačia Lietuvos valstybe.

Pasigilinus, dėl ko jis taip teigia susidaro įspūdis, kad jam neįtinka Lietuvos valstybės suverenitetu besirūpinančio prezidento sprendimai – tiksliau, kad prezidentas siekia Lietuvos suvereniteto išsaugojimo ir stiprinimo.

Iš viso to, kas pateikta, manau kyla pagrįstas klausimas ar A. Kubilius dirba Lietuvos, ar kažkurios kitos valstybės naudai? Manau, kad paieškojus galima būtų rasti daugiau šio Tėvynės sąjungos partijai priklausančio politinio veikėjo keistų politinių sprendimų ir pareiškimų.

Galbūt A. Kubilius slaptai prieš Lietuvos valstybę veikia ne vienas?  Apskritai, per visą Tėvynės sąjungos partijos valdymo laikotarpį Lietuvos valstybės suverenitetas tik silpnėjo ir toliau tebesilpnėja. Juk toks ir yra Balta(Rusijos) slaptųjų agentų pagrindinis siekis?

Sumanus Pilietis