infa.lt

Kas nutiks Žemei iki 2100 metų

04 lapkričio
09:30 2021

infa.lt montažas

Negyvoji jūra išdžius. Baigsis nafta. Išnyks banginiai, delfinai, jūros vėžliai, vabzdžiai. Po vandeniu nugrimzdusių miestų sąrašas bus nuolat pildomas.

Šalis užklups potvyniai, dėl karščio padidės žmonių migracija, išnyks vabzdžiai. Kas laukia mūsų ir mūsų palikuonių artimiausiu metu?

2030 m.: daugės potvynių
2021 m. liepą per visą Europą nusirito virtinė potvynių. Pagrindinis smūgis teko Vokietijai, tačiau nukentėjo ir kitos šalys. Mažiausiai 240 žmonių žuvo, dešimtys dingo be žinios. Dideli potvyniai kilo ir Kinijoje, Indijos Maharaštros valstijoje, Rusijos pietuose. Galbūt tai tik pradžia.

Iki 2030 m. potvynių grėsmė kils ištisiems Kinijos, Bangladešo, Indijos, Vietnamo, Indonezijos, Tailando, Filipinų ir Japonijos sritims. „Climate Central“ vertinimu, potvyniai palies Estiją, pajūrio miestus JAV ir net Keniją, Etiopiją, kur yra Turkanos ežeras – didžiausias dykumos ežeras pasaulyje. Londono centras atsidurs po vandeniu. Iš viso bus paveikti milijonai žmonių. Padaryta žala sieks milijardus, o ankstesnio gyvenimo visur atkurti nepavyks.

Priežastis: visuotinis atšilimas, provokuojantis klimato kaitą. (prielaida)

2040-ieji: pasaulinis potvynis ir plastiko kalnai
Po vandeniu atsidūrusių miestų sąrašas gresia pasipildyti. Pasak Viačeslavo Zacharovo, UrFU klimato ir aplinkos fizikos laboratorijos vadovo, fizikos ir matematikos mokslų daktaro, jis užtvindys visus Jamalo miestus, dėl to sustos visa naftos ir dujų pramonė. Venecija, Kairas, Urugvajaus ir Peru pakrantės regionai, Nyderlandai ir Danija gali išnykti po vandeniu. Pasak Ispanijos geologijos ir kasybos instituto tyrėjų komandos, bendras Naujosios Atlantidos plotas bus maždaug lygus dabartinei JAV teritorijai ar net didesnis.

Pagal šį scenarijų gana tikėtinas ne tik Pasaulio vandenyno lygio kilimas dėl visuotinio atšilimo, bet ir žemės nusėdimas. Dėl pastarojo Džakartos (Indonezija), kuri per pastaruosius dešimt metų nuskendo apie 2,5 m, valdžia net planavo sostinę perkelti į Borneo salą, tačiau prasidėjo koronaviruso pandemija ir tam skirtos lėšos buvo pervestos kovai su ja. Džakarta, beje, irgi nuskęs.

Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sala augs. Dabar jos plotas siekia 1,6 mln. km², o tai maždaug prilygsta bendram Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir kelių kitų mažesnių Europos šalių plotui. Jį sudaro 80 000 tonų plastiko, kuris prilygsta 533 mėlynųjų banginių svoriui. Dabar įsivaizduokite: iki 2040 m. vandenyne bus 600 milijonų tonų plastiko, o tai jau 3 milijonų mėlynųjų banginių masė. Šią prognozę parengė Lidso universiteto (JK) mokslininkai. Šiukšlių bus visur ir užteks tokios salos, kokią pastatė Richardas Soua Isla Mujeres (Meksika) įlankoje, tik daug, daug didesnės.

„Greenpeace“ perspėja, kad banginiai, delfinai, jūros vėžliai, kurie plastikinius maišelius ir pakuotes laiko maistu, išmirs. Sumažės mažąjį planktoną su plastiku painiojančių albatrosų ir audronašų, dėl ko ima daugintis rečiau. Jūrų gyvūnai dažniau įsipainios į apleistas lynų raizgalynes ir žvejybos tinklus, tapdami lengvu grobuonių grobiu. Nukentės koralai. Vandenynai pradės tuštėti.

2050-ieji: vandens trūkumas ir badas
Negyvoji jūra išnyks. Per pastaruosius 40 metų jo plotas jau sumažėjo trečdaliu, ir jos lygis kasmet mažėja apie metrą. Priežastis – net ne visuotinis atšilimas, o žmogiškasis faktorius, išreikštas neracionaliu Jordano upės vandens naudojimu drėkinimui ir požeminio vandens išpumpavimu. Aplinkos tyrimų instituto Aravoje (Izraelis) duomenimis, skaičiavimas iki visiško sunykimo eina jau metais, o ne dešimtmečiais.

Tęsis šeštasis masinis išmirimas, kuriame gyvename. Penktasis paskatino dinozaurų, kurie gyveno net Antarktidoje, išnykimą. Daugelis šiandieninių gyvūnų taip pat negalės prisitaikyti prie klimato kaitos, o iki 2050 m. Žemėje išnyks nuo 500 000 iki 1 milijono rūšių. Taip žurnale PNAS paskelbtame straipsnyje teigia ekologai. Pirmieji nukentės stambūs gyvūnai, tokie kaip drambliai, kengūros, orangutanai, tačiau pavojus gresia ir smulkiosios faunos atstovams, įskaitant koalas ir žuvis. Žmogaus veikla pagreitins šį procesą.

Truks geriamojo vandens. Sumažės derlius ir daugės gyventojų, o tai sukels badą. Visur.

2060-ieji: Arktis be ledo, Naujoji Zelandija be pingvinų
Ledas Arktyje pradės visiškai tirpti vasaros sezonu jau 2030-aisiais, 2060-ieji yra galutinis terminas. Tokie duomenys nurodyti JT aplinkos apsaugos tyrime „Neproporcingas atšilimas“. Dėl to padidės Pasaulinio vandenyno lygis, o tai paveiks biosferą. Baltųjų lokių ir imperatoriškųjų pingvinų beveik nebeliks. Tiesioginiai senovės pingvinų, maždaug prieš 15 milijonų metų gyvenusių Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Amerikos pakrantėje, palikuonys – Naujosios Zelandijos geltonakiai pingvinai – išmirs.

Priešingai, žmonių skaičius pasieks piką, viršys 9 milijardų ribą, o vėliau pradės mažėti. Tam įtakos turės badas ir geriamojo vandens trūkumas.

2070-ieji: didelis karštis ir naftos radimviečių ištuštėjimas
Čado ežeras išdžius iki 2040 m., ir niekas negalės sulaikyti Sacharos puolimo. Karšta bus ne tik Afrikoje. Visa pusiaujo linija nebebus tinkama gyvenimui, o klimato krizė sukels masinę migraciją į Sibirą, JAV ir Kanadą, kur temperatūra bus pakenčiama. Ar galės išgyventi žmonija, ekologai spėlioja visame pasaulyje.

Miestai bus perpildyti, o darbo vietų trūks, ir tai sukels ekonominę krizę ir daugybę konfliktų. Sausra ir vandens trūkumas jau netiesiogiai paskatino pilietinį karą Sirijoje ir didžiulius protestus arabų pasaulyje 2011 m., nusinešusius šimtų tūkstančių gyventojų gyvybes. Netrukus visur vyks kovos dėl vietos šešėlyje.

Baigsis nafta. O tai reiškia, kad turėsime skubiai ieškoti jai pakaitalo slidžių, futbolo kamuolių, teniso rakečių ir kitos sporto įrangos gamybai. Galite pamiršti pėdkelnes, kramtomą gumą, saldainius ir aspiriną. Jų sudėtyje taip pat yra naftos. Bet tai neilgam. Apie tai, kad atsargos baigiasi, rašoma daugelyje šaltinių, ypač naftos milžinės „British Petroleum“ „Pasaulio energetikos statistinėje apžvalgoje“.

Klimatas, kuris dabar būdingas pietiniams regionams, pasislinks į šiaurę apie 850 km. Niujorke ir Bostone jis taps drėgnas subtropinis, kaip ir Pietų Afrikos centre. O Los Andželas ir San Franciskas gali virsti dykumomis, jei išsipildys Merilendo universiteto Aplinkos mokslų centro prognozės.

Tie, kuriems tikrai patiks naujas klimatas, bus virusai ir bakterijos. Žmonės dažniau pradės mirti nuo epidemijų ir infekcijų. Gydytojai bus bejėgiai, nes nežinos, kaip gydyti naujas ligas. Grupė mokslininkų iš Floridos universiteto prognozuoja, kad iš Azijos ir Afrikos į Europą migruoja uodai ir dengės karštligė, Vakarų Nilo virusas, geltonoji karštinė ir maliarija iš egzotikos virs realybe. Nukentės beveik kiekvienas europietis. Gali prasidėti choleros epidemija. Artimiausiu metu nulinių pacientų sąrašas bus papildytas.

2090-ieji: miškų masyvo traukimasis
Medžių sodinimas ir saugomų miškų skaičiaus didinimas sulėtins miško kirtimo procesą, bet nesustabdys. Miškų plotai ir toliau mažės dėl žmonių sukeltų gaisrų. Daug medžių bus kertama pramoninės medienos ruošos, statybos ir kasybos reikmėms, žemės ūkio reikmėms, hidroelektrinių statyba.

Dėl to miškai nusidriekę šiaurinėje Šiaurės Amerikoje, Rusijoje ir Europoje, geriausiu atveju susitrauks – trečdaliu, blogiausiu – per pusę. Spygliuočių miškai išnyks, o jei išliks, tai tik šiauriausiuose Europos regionuose ir Vakarų Sibire. Pietų Urale išnyks kalnų tundra. Taiga iki to laiko bus išnykusi prieš keletą dešimtmečių. Jos vietą užims miško stepės ir stepės, Tuvos ir Mongolijos pasienyje atsiras dykumų fragmentai.

Europinėje Rusijos dalyje sumažės lapuočių miškų, prasidės dykumų formavimosi procesas. Amazonės atogrąžų miškai ir arktinė tundra beveik visiškai išnyks. Po to visuotinio atšilimo sustabdyti nepavyks (kaip nepavyktų ir dabar).

2100-ieji: pabaigos pradžia
Vabzdžiai išnyks. Jau dabar jų skaičius mažėja aštuonis kartus greičiau nei žinduolių, paukščių ir roplių. O vabzdžiai yra būtini kitų rūšių išlikimui: ne tik kaip maistas, bet ir kaip augalų apdulkintojai. Jei tendencija išliks, iki 2100 metų jie liks tik biologijos vadovėliuose, o kartu su jais ir dauguma gyvų gyvūnų rūšių. (Sidnėjaus universiteto ir Kinijos žemės ūkio mokslų akademijos mokslininkų tyrimų rezultatai buvo paskelbti žurnale Biological Conservation.)

Visuotinis atšilimas sukels vandens atšilimą, o tai padidins milžiniškų gamtinių dujų sankaupų, kurios yra vandenynų dugno sluoksniuose, pakilimą. Prieš dvejus metus apie tai kalbėjo Pietų Kalifornijos universiteto darbuotojai. Tai išprovokuos atmosferos atšilimą. Prieš 55 milijonus metų panašus procesas lėmė paleoceno-eoceno terminį maksimumą, kurio metu Žemė sušilo 8 °C. Tada išnyko daugelis augalų ir gyvūnų rūšių, tarp jų ir dinozaurai, o vietoj jų atsirado šiuolaikinių žinduolių protėviai. Panašu, kad istorija kartojasi, o mūsų palikuonių laukia visai kitas pasaulis.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 289

Žymos:

0 Atsiliepimų

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

žvygiui nėra vietos Lietuvoje...

Nu, bl, nesu matęs individo su tokiu durnu snukiu.Durnumas iš jo fontanu trykšta....

Tai pirma gal baikit išlaidauti .Ministerijų miestelio statyba,stadiono statyba ,kodėl neklausiat ar reikalinga šiuo metu...

Tai ką siūlote? Didinti investicijas kai visi šaukia bus karas.Gal pamiršote kaip bankai bankrutuoja.Taip ir...

Sunku jums vasarai...!...